„Tauriuku“ apdovanotas Jonas Jučas nuogąstauja dėl kitų metų renginių

2022-ieji galbūt bus įrašyti į Kauno kultūrinio gyvenimo aukso amžių, tačiau į ateinančius metus renginių organizatoriai žvelgia su nuogąstavimu. Ar po gausos renginių miestas nepatirs vakuumo?

J.Jučas: „Tikrai matyti, kad šiemet Kaunas yra Europos kultūros sostinė, – renginių, dėmesio Kaunui tikrai daug.“<br>T.Bauro nuotr.
J.Jučas: „Tikrai matyti, kad šiemet Kaunas yra Europos kultūros sostinė, – renginių, dėmesio Kaunui tikrai daug.“<br>T.Bauro nuotr.
 J.Jučas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 J.Jučas.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 J.Jučas su žmona ir bendražyge A.Jučiene.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 J.Jučas su žmona ir bendražyge A.Jučiene.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-07-19 08:01, atnaujinta 2023-04-06 01:08

Valstybės dienos proga Kauno savivaldybė tradiciškai apdovanoja miestui labiausiai nusipelniusius asmenis įteikdama jiems miesto simbolius – „Tauriukus“.

Šiemet už ypatingus nuopelnus Lietuvai ir Kaunui, ypač uolų, sąžiningą darbą kultūros ir meno srityje bei aktyvią visuomeninę veiklą prestižinis „Tauriukas“ įteiktas ir Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjui Jonui Jučui.

– Dėl itin gausios „Europos kultūros sostinės 2022“ programos šie metai kaip niekada turtingi renginių Kaune ir Kauno rajone, tačiau kultūros sostinės programa su šiais metais užsibaigs.

Kokius ateinančius kultūrinius metus prognozuojate Kaunui po šio pakilimo? – „Laikinoji sostinė“ paklausė su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu 1991 metų balandį užgimusio ir iki didžiausio džiazo festivalio Lietuvoje užaugusio „Kaunas Jazz“ įkūrėjo ir organizatoriaus kauniečio J.Jučo.

– Prisipažinsiu, kad turiu nuogąstavimų. Visų pirma dėl, mano galva, kiek per didelės renginių gausos. Tikrai sudėtinga net ir labai norint per dieną aplankyti du tris renginius. Sukurta daug naujų festivalių, naujų iniciatyvų. Matau tikrai labai daug gerų idėjų, tačiau yra ir vidutiniškų. Nebūtinai pretenduoju į objektyvumą, bet gal reikėjo atidesnės atrankos.

Kita mano abejonė – dėl didelio skaičiaus nemokamų renginių. Faktiškai visi renginiai su nedidelėmis išimtimis yra nemokami. Manau, kad tokia situacija gerokai iškraipo meno rinką, ir ar ji susikristalizuos į normalų būvį, man dabar labai sunku prognozuoti.

Per šiuos metus gerokai atpratinsime žiūrovą mokėti už profesionalų, aukštos meninės vertės turinį. Tai gali turėti pasekmių ateinančiais metais. Nemokami ir mokami renginiai turi būti labai gerai subalansuoti.

Sutinku, kad turi būti nemokamų renginių, bet jų kokybė neturėtų siekti aukščiausio meninio lygio. Panašiai kaip per konjako pristatymą, per kurį tikrai už dyką neparagausite 100 metų senumo gėrimo.

Kiti metai bus sudėtingi dėl ekonomikos smukimo, infliacijos. Jei žmonės atpras pirkti bilietus, bijau, kad kitąmet dėl šių priežasčių Kauno kultūros sektoriaus laukia sunkmetis.

– Tačiau iš principo šie metai atrodo labai pozityviai. Nepaisant šalia vykstančio karo, didėjančių kainų, emocinio nuovargio, renginių Kaune vyksta daug, žiūrovai susirenka. Gal nėra jau viskas taip blogai?

– Tikrai matyti, kad šiemet Kaunas yra Europos kultūros sostinė, – judėjimo, renginių, dėmesio Kaunui tikrai daug. Ir mūsų festivalis įsijungė į gausią „KEKS 2022“ programą, turėjome džiazo stoteles – koncertus Kaune ir Vilkijoje. Labai nudžiugino pozityvus bendravimas su „KEKS 2022“ komanda, puikiai sutarėme.

Džiugina ir organizuoti didieji renginiai Nemuno saloje, Santakoje. Nors oras ir nebuvo palankus, žmonių susirinko daug, įspūdžiai labai geri, ypač po reginio Nemune.

Jei nebūtų kultūros sostinės, niekas tokio dydžio renginių tikrai nepajėgtų surengti. Įdėta daug darbo, pastangų. Kritikuoti lengviau nei daryti.

– Bene pirmą kartą Kauno renginių istorijoje pasinaudota upėmis. Kaip vertinate šį sumanymą?

– Labai pozityviai vertinu idėją pasinaudoti upėmis. Kaunas stovi upių santakoje, tikrai tam skiriame per mažai dėmesio. Kita vertus, tokios idėjos labai brangios, sudėtinga jas įgyvendinti, abejoju, ar kas nors pajėgs tai kartoti ateityje. Puiku, kad buvo pasinaudota galimybe.

– Gal būtų paprasčiau, jei miesto infrastruktūra būtų plėtojama labiau orientuojantis į upes, renginius šalia jų, statomos stacionarios scenos?

– Veiksmas upėse šiek tiek gyvėja, matau, kad atsiranda laivų. Yra kelios erdvės – prie Vytauto bažnyčios ir pakrantės erdvė šalia arenos, tiesa, ji nėra labai patogi.

– Esate minėjęs, jog gaila, kad dėl dviejų šviežiai pasodintų medžių nebeliko vienintelės galimybės statyti sceną ir Vienybės aikštėje?

– Taip, Vienybės aikštėje didelės scenos nebegalima pastatyti dėl požeminio parkingo. Buvo viena vieta aikštės šone, kuri atitiko scenos konstrukcijoms keliamus reikalavimus, tačiau ten pasodinti du medeliai.

Tačiau klausytojai jau įprato rinktis prie Soboro. Ateityje matau ir Rotušės aikštės potencialą, ypač kai bus baigta Vilniaus gatvės, kur festivalio metu būtų galima išdėstyti nedideles scenas, rekonstrukcija. Žmonės mėgsta Senamiestį, tikimės į jį sugrįžti ir mes.

– Ar negaila, kad Kaunas neturi koncertų rūmų, kurių statybos vis atidedamos?

– Esu kultūros žmogus, todėl pasakyti, kad netrūksta tokių rūmų, negaliu. Antra vertus, manau, kad tam yra alternatyvų. Pasirinkus tinkamą įgarsinimo įrangą galima transformuoti arenos erdvę, kurioje telpa iki 3000 žiūrovų. Dar nebandžiau, bet yra galimybių ir rekonstruotoje senojoje Sporto halėje. Taip pat turime mažesnes sales – tiek VDU, filharmoniją, tiek teatrų sales. Yra erdvių, svarbu, kad būtų žiūrovų.

– Tikrai kyla klausimas, ar ne per daug bus naujų objektų Kaune – baigiamas statyti stadionas, jūsų paminėta Halė, dar ir koncertų rūmai?

– Artėja sudėtingas laikas, nemanau, kad dabar laikas labai skubėti. Reikia žiūrėti, kaip po kultūros sostinės metų žmonės bus linkę pirkti bilietus į mokamus koncertus, nes nemokamiems renginiams tokio finansavimo, kokį šiemet turėjome, nebebus.

– Ar matote problemų, kurias reikėtų spręsti?

– Sakyčiau, kad trūksta vietų automobiliams miesto centre. Manau, nepasiteisino idėja siaurinti gatves statant automobilius lygiagrečiai. Taip trečdaliu sumažėjo vietų, o naujų aikštelių neatsirado.

Kai vyksta mokami koncertai, žmonėms susidaro dėl to daug nepatogumų. Gerai, kad savaitgalį parkingas tapo apmokestintas, nes anksčiau vietų savaitgaliais išvis nebūdavo įmanoma rasti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.