Klaipėdos gimtadienį vainikavo pagarba kultūros šviesuliams ir skambi oratorija apie miesto ištakas

Klaipėdoje, kuri švenčia 770-ąjsias įkūrimo metines, pagerbti miesto garbės piliečiai krepšininkas Modestas Paulauskas ir pranciškonų vienuolis Sigitas Benediktas Jurčys. Kultūros magistrų žiedai įteikti iškiliems kūrėjams klaipėdiečiams – režisierei, kultūros ir lietuvybės puoselėtojai Virginijai Kochanskytei, džiazo pianistui, kompozitorius Sauliui Šiaučiuliui, aktoriui ir režisieriui Benui Šarkai.

Pagerbti Klaipėdos kultūros magistrai B.Šarka, V.Kochanskytė ir S.Šiaučiulis. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Pagerbti Klaipėdos kultūros magistrai B.Šarka, V.Kochanskytė ir S.Šiaučiulis. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Dramaturgas G.Grajauskas perskaitė odę apie mįslingą vokiečių magistro žiedo istoriją.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Dramaturgas G.Grajauskas perskaitė odę apie mįslingą vokiečių magistro žiedo istoriją.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Aktorė V.Kochanskytė ir meras V.Grubliauskas.<br>A.Dorangausko nuotr. 
Aktorė V.Kochanskytė ir meras V.Grubliauskas.<br>A.Dorangausko nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Kultūros magistro žiedas - V.Kochanskytei. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Kultūros magistro žiedas - V.Kochanskytei. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br> G.Pilaičio nuotr.
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos kultūros magistro žiedas - teatralui B.Šarkai. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Klaipėdos kultūros magistro žiedas - teatralui B.Šarkai. <br>A.Dorangausko nuotr. 
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>A.Dorangausko nuotr. 
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>A.Dorangausko nuotr. 
Įvertinti teatro šamano  B.Šarkos nuopelnai. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Įvertinti teatro šamano  B.Šarkos nuopelnai. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Klaipėdos kultūros magistro žiedas - džiazo virtuozui S.Šiaučiuliui. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Klaipėdos kultūros magistro žiedas - džiazo virtuozui S.Šiaučiuliui. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br>A.Dorangusko nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliavietėje. <br>A.Dorangusko nuotr. 
Pagerbti Klaipėdos kultūros magistrai. <br> G.Pilaičio nuotr.
Pagerbti Klaipėdos kultūros magistrai. <br> G.Pilaičio nuotr.
Miuncheno olimpinių žaidynių krepšinio turnyro čempionas M.Paulauskas. <br> G.Pilaičio nuotr.
Miuncheno olimpinių žaidynių krepšinio turnyro čempionas M.Paulauskas. <br> G.Pilaičio nuotr.
M.Paulauską pasveikino jaunieji uostamiesčio krepšininkai.<br>G.Pilaičio nuotr. 
M.Paulauską pasveikino jaunieji uostamiesčio krepšininkai.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Daugelio labdaros akcijų sumanytojas ir organizatorius S.B. Jurčys. <br> G.Pilaičio nuotr.
Daugelio labdaros akcijų sumanytojas ir organizatorius S.B. Jurčys. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Klaipėdos garbės piliečiai M.Paulauskas ir V.Greičiūnas kažkada pelnė Lietuvos krepšinio čempionų medalius.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos garbės piliečiai M.Paulauskas ir V.Greičiūnas kažkada pelnė Lietuvos krepšinio čempionų medalius.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos garbės pilietis pranciškonas S.B.Jurčys. <br>A.Dorangausko nuotr. 
Klaipėdos garbės pilietis pranciškonas S.B.Jurčys. <br>A.Dorangausko nuotr. 
 Iškilmių Klaipėdos piliavietėje akimirka.<br>A.Dorangausko  nuotr.
 Iškilmių Klaipėdos piliavietėje akimirka.<br>A.Dorangausko  nuotr.
Klaipėdos garbės piliečiai S.B.Jurčys ir M.Paulauskas. <br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos garbės piliečiai S.B.Jurčys ir M.Paulauskas. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>G.Pilaičio nuotr. 
V.Grubliauskas regalijas įteikė S.B.Jurčiui  ir M.Paulauskui.<br> G.Pilaičio nuotr.
V.Grubliauskas regalijas įteikė S.B.Jurčiui  ir M.Paulauskui.<br> G.Pilaičio nuotr.
Iškilmės Klaipėdos piliaveitėje. <br>G.Pilaičio nuotr. 
Iškilmės Klaipėdos piliaveitėje. <br>G.Pilaičio nuotr. 
S.B.Jurčys ir Klaipėdos muzikinio teatro vadovė L.Vilimienė. <br> G.Pilaičio nuotr.
S.B.Jurčys ir Klaipėdos muzikinio teatro vadovė L.Vilimienė. <br> G.Pilaičio nuotr.
M.Paulauską kartu su  V.Grubliausku pasveikino rašytojas ir olimpietis  A.Juozaitis (kairėje).<br> G.Pilaičio nuotr.
M.Paulauską kartu su  V.Grubliausku pasveikino rašytojas ir olimpietis  A.Juozaitis (kairėje).<br> G.Pilaičio nuotr.
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 Iškilmės Klaipėdos piliavietėje.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Dovana Šv. Pranciškaus Asyžiečio centro sodui.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Dovana Šv. Pranciškaus Asyžiečio centro sodui.<br>G.Pilaičio nuotr. 
Oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera.<br>KVMT nuotr. 
Oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera.<br>KVMT nuotr. 
Piliavietėje nuskambėjo oratorija "Sakmė apie Mėmelburgą".<br>KVMT nuotr. 
Piliavietėje nuskambėjo oratorija "Sakmė apie Mėmelburgą".<br>KVMT nuotr. 
Oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera.<br>KVMT nuotr. 
Oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera.<br>KVMT nuotr. 
Įžangą perskaitė pranciškonas brolis Astijus Kungys.<br>KVMT nuotr. 
Įžangą perskaitė pranciškonas brolis Astijus Kungys.<br>KVMT nuotr. 
 Oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera.<br>KVMT nuotr. 
 Oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera.<br>KVMT nuotr. 
Oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera.<br>KVMT nuotr. 
Oratorijos "Sakmė apie Mėmelburgą" premjera.<br>KVMT nuotr. 
 Jubiliejinis miesto gimtadienis.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Jubiliejinis miesto gimtadienis.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Sakmė apie Mėmelburgą.<br>KVMT nuotr. 
 Sakmė apie Mėmelburgą.<br>KVMT nuotr. 
Oratorijos kūrėjai ir atlikėjai.<br>KVMT nuotr. 
Oratorijos kūrėjai ir atlikėjai.<br>KVMT nuotr. 
 Dirigentas T.Ambrozaitis ir teatro choras.<br>KVMT nuotr. 
 Dirigentas T.Ambrozaitis ir teatro choras.<br>KVMT nuotr. 
 Premjeros piliavietėje akimirka.<br>KVMT nuotr. 
 Premjeros piliavietėje akimirka.<br>KVMT nuotr. 
Daugiau nuotraukų (41)

Lrytas.lt

Aug 3, 2022, 11:44 AM, atnaujinta Aug 4, 2022, 3:25 PM

Senojoje piliavietėje vykusias jubiliejines iškilmes vainikavo originali Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) dovana: istorinėse erdvėse pakiliai nuskambėjusi teatralizuota miesto prie Danės upės įkūrimo istorijos rekonstrukcija – oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“.

Pagerbti kultūros šviesuliai

Pirmadienį po pietų istorinės piliavietės aikštėje susirinkę klaipėdiečiai pagerbė naujuosius miesto garbės piliečius, taip pat ir už išskirtinus nuopelnus garsinant Klaipėdos vardą Lietuvoje bei pasaulyje kultūros magistrų žiedais apdovanotus kūrėjus.

„Tapote magistrais ne dėl to, kad norėjote jais būti, ne jūsų rankos surado žiedus, žiedai surado jus. Jūsų kūryba, autentiškumas garsinant ir puoselėjant Klaipėdą ir buvo tas kelias į aukštumas“, – kalbėjo aukso žiedus su briliantais menininkams įteikęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Inscenizuotų literatūros vakarų autorė ir atlikėja V.Kochanskytė teigė, jog jai suteiktas kultūros magistro vardas liudija sudėtingą, bet garbingą Klaipėdos krašto istoriją, įkvepimo šaltinis naujiems sumanymams: „Esu dėkinga, kad pastebėta mano ilgametė bendrystė su Lietuvos bibliotekomis ir muziejais – mano kūryba neatsiejama nuo jų“.

Šiuolaikinės Klaipėdos kultūros simboliu tapęs originalių spektaklių ir performansų kūrėjas, atlikėjas, fotomenininkas B.Šarka žaismingai sveikino piliavietėje susirinkusią publiką: „Medikai sako, kad jaudintis sveika, tai nieko nekainuoja. Susijaudini ir toliau gyveni arba miršti. Klaipėda – toks svaigus, jaudulį keliantis vėjų miestas, kad mirti su jo vardu lūpose būtų tikra garbė“.

„Mano gyvenimas – ištisa kūryba, aranžavimas, padedu jauniesiems atlikėjams, nedirbau tik vaikų darželiuose, globos namuose, galėčiau būti gamtosaugininku“, – kalbėjo džiazo S. Šiaučiulis, kartais atsikvepiantis su meškere rankose Minijos platumos arba Kuršių marios, kur gali žiūrėti į vandenį be paliovos.

Nusilenkė sportininkui ir vienuoliui

Menininkams įteiktos Klaipėdos piliavietėje per kasinėjimus archeologų atrasto XVI amžiaus aukso žiedo su briliantais kopijos, pagamintos juvelyro Vido Bizausko. Manoma, kad tarp pilies mūro plytų įsprausta brangenybė priklausė aukšto rango didikui, gal net Kryžiuočių ordino magistrui.

Tuo iškilmės piliavietėje nesibaigė – V.Grubliauskas Klaipėdos garbės piliečio regalijas už išskirtinius nupelnus įteikė uostamiestyje gimusiems ir augusiems M.Paulauskui, pranciškonų vienuoliui S. B. Jurčiui.

„Esu sujaudintas net labiau nei prieš rungtynes. Džiaugiuosi vėl būdamas prie jūros. Kai 1962 metais išvykau į Kauną, pasiilgęs vėjo, šlapdribos, specialiai atvažiuodavau į Klaipėdą įkvėpti gaivus oro. Čia įgijau pagrindus, kurie man padėjo statyti savo gyvenimo pilį. Ačiū, kad nepamiršote manęs“, – kalbėjo olimpinis, dukart pasaulio ir keturis kartus Europos vyrų krepšinio turnyrų čempionas M. Paulauskas.

Brolis pranciškonas S. B. Jurčys Klaipėdoje organizuoja masinius „Vilties“ bėgimus, skirtus sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms paremti. Jo dėka prie Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios įkurtas onkologijos centras teikia dvasines ir psichosocialines paslaugas sergantiems vėžiu ir jų šeimos. Čia įkurta Kultūrų diasporos centro meno galerija – „Galerija 1252“, Jurgio Pabrėžos sensorinis sodas bei rožynas.

„Esu pamalonintas ir įvertintas. Klaipėdos garbės piliečio vardas – tai aukščiausias mano veiklos įvertinimas. Džiaugiuosi išskirtinumu, prisipažįstu, nieko nedariau dvasiniam ar socialiniam pripažinimui pelnyti, esu tik mažesnysis brolis“, – savo nuopelnų nesureikšmino B.S. Jurčys.

Pranciškonai sukūrė oratoriją

Klaipėdos įkūrimo data laikoma 1252 metų rugpjūčio 1-oji – būtent tada parašais sutvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti medinę pilį, steigti miestą toje vietoje, kur Danė įteka į Kuršių marias.

Manyta, kad marios – vokiečių Mėmeliu vadinto Nemuno žiotys, todėl pilis ir šalia jo besikuriantis miestas pavadinti Mėmelburgu. Šiam įvykiui paminėti KVMT su partneriais parengė teatralizuotą programą – pakartota vyskupo Heinricho ir pranciškonų kelionė senosios Klaipėdos piliavietės link.

Teatralizuotose eitynėse dalyvavo šiuo metu Klaipėdoje reziduojantys broliai pranciškonai, KVMT artistai, bendruomenės nariai ir visi panorę prisijungti uostamiesčio gyventojai bei svečiai. Artėjant prie istorinės piliavietės, žygeiviams nuo pylimų atitarė Muzikinio teatro orkestro muzikantai.

Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje miesto gimtadienį vainikavo premjera – oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, sukurta kompozitoriaus, pranciškono pasauliečio Alvido Jeronimo Remesos OFS (libreto autorius S. B. Jurčys OFM).

Oratorijos finale Mėmelburgo įkūrėjo vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamentą perskaitė brolis pranciškonas Astijus Kungys OFM.

Romantiška įkūrimo versija

„Sakmė apie Mėmelburgą“ – septynių dalių su įžanga kūrinys simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupei, mišriam chorui, solistams (diskantas, sopranas, tenoras, baritonas), solo instrumentams – smuikui, violončelei, birbynei ir klavišiniam instrumentui. Tarp pagrindinių veikėjų – Kuršo vyskupas Heinrichas, pilies komtūras Eberhardas iš Zaino, Mėmelė.

„Mėmele – senovinis Nemuno pavadinimas, šiame kūrinyje įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą. Kurdami oratoriją nesiekėme laikytis istorinės Vakarų Lietuvos įvykių chronologijos – pateikiama žmogiškoji, suromantinta Klaipėdos miesto įkūrimo versija“, – pasakojo kompozitorius A.J. Remesa.

Vyskupas ir choras atlieka pasakotojų vaidmenį, atstovauja dangiškajam pradui. Tai idėjos skleidėjai, dvasiniai kerėtojai, stichijų valdovai, žinios nešėjai. Mėmelės ir Magistro susitikimas žymi pirmapradį etapą, žemės ir kūrėjo jungtį Ji – moteris, upė, gamta, meilė, o jis – karžygys, svajotojas, drąsos įsikūnijimas.

Sakmė apie vizionierių ryžtą

„Oratorija – lyg dviejų gyvasties formų susitikimas, pasišventimas būti kartu, kuriant ir statant savo meilės pilį – Klaipėdos miestą. Pagrindinė šios muzikinės-poetinės kompozicija apie miesto sukūrimą tema tampa vizijų drąsa, ryžtas ją įgyvendinti“, – giluminę „Sakmės apie Mėmelbrgą“ prasmę akcentavo teatralizuoto pastatymo vadovė klaipėdietė režisierė Rūta Bunikytė.

Pagrindinius vaidmenis atliko Valdas Kazlauskas (Vyskupas), Aurimas Raulinavičius (Magistras), Judita Butkytė-Komovienė (Mėmelė), kiti KVMT solistai bei choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas). Oratorijos kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė.

Epizodinį karo našlaičio vaidmenį atliko Klaipėdos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ narys Arijus Agurkis. Akompanavo KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupė (dirigentas ir muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis). Solo partijas atliko Pranas Narušis (birbynė), Rasa Šimelionytė (smuikas), Margarita Filipova (violončelė).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: I. Šimonytės ir D. Tusko komentarai po susitikimo
Gyvai
„Nauja diena“: kodėl politikai vis lipa ant to paties grėblio?