Prieš milijonus metų gintaro sakuose sustingęs voras gavo lietuvio vardą

Įspūdingą gintaro inkliuzų rinkinį sukaupęs nidiškis Kazimieras Mizgiris (72 m.) sulaukė netikėto atpildo už visus gyvenimo nuopelnus – savo vardo įamžinimo. Ištirtas prieš milijonus metų medžių sakuose įklimpęs voras jo garbei pavadintas Sosybius mizgirisi.

Prieš milijonus metų sakuose įklimpęs voras išgarsino K.Mizgirį. Vabzdžio vardas - Sosybius mizgirisi. <br>Mizgirių muziejaus nuotr. 
Prieš milijonus metų sakuose įklimpęs voras išgarsino K.Mizgirį. Vabzdžio vardas - Sosybius mizgirisi. <br>Mizgirių muziejaus nuotr. 
Fotomenininkas Kazimieras Mizgiris sukaupė įspūdingą gintarų rinkinį. <br> G.Pilaičio nuotr.
Fotomenininkas Kazimieras Mizgiris sukaupė įspūdingą gintarų rinkinį. <br> G.Pilaičio nuotr.
Hamburgo universitetas K.Mizgiriui pranešė, kad voras pavadintas jo vardu.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Hamburgo universitetas K.Mizgiriui pranešė, kad voras pavadintas jo vardu.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro muziejus. <br> G.Pilaičio nuotr.
Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro muziejus. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Senas vasarnamis Nidos centre virto muziejumi.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
 Senas vasarnamis Nidos centre virto muziejumi.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
 Gintaro muziejaus ekspozicija.<br> D.Rimeikos nuotr.
 Gintaro muziejaus ekspozicija.<br> D.Rimeikos nuotr.
Eksponuojami unikalūs gintarai. <br> G.Pilaičio nuotr.
Eksponuojami unikalūs gintarai. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Rodomas gintaro kelias nuo sakų iki fosilijų.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Rodomas gintaro kelias nuo sakų iki fosilijų.<br> G.Pilaičio nuotr.
Gintaro kelias nuo sakų iki fosilijų.<br> G.Pilaičio nuotr.
Gintaro kelias nuo sakų iki fosilijų.<br> G.Pilaičio nuotr.
Gintaro kelias nuo sakų iki fosilijų.<br> G.Pilaičio nuotr.
Gintaro kelias nuo sakų iki fosilijų.<br> G.Pilaičio nuotr.
Muziejuje - Baltijos gintaras.<br> D.Rimeikos nuotr.
Muziejuje - Baltijos gintaras.<br> D.Rimeikos nuotr.
Virginija Mizgirienė nepyksta, kad niekam nežinomas voras pavadintas jos vyro vardu. <br> G.Pilaičio nuotr.
Virginija Mizgirienė nepyksta, kad niekam nežinomas voras pavadintas jos vyro vardu. <br> G.Pilaičio nuotr.
 Jūros bangos ir srovės gludina gintarą.<br> D.Rimeikos nuotr.
 Jūros bangos ir srovės gludina gintarą.<br> D.Rimeikos nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Gintaro sakuose sustingo prie milijonus metų gyvenę vabzdžiai.<br> Mizgirių muziejaus nuotr.
K.Mizgiris ne tik tyrinėja gintarus, bet ir pats juos graibsto jūroje. <br> Mizgirių muziejaus nuotr.
K.Mizgiris ne tik tyrinėja gintarus, bet ir pats juos graibsto jūroje. <br> Mizgirių muziejaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (32)

Lrytas.lt

Aug 7, 2022, 12:27 PM

Jeigu koks nors mokslo vyras pageidautų iš arčiau pamatyti šį galbūt prie 50 milijonų metų gyvenusį vabzdį, jis turėtų atvykti į Mizgirių šeimos muziejų Nidoje – ten saugomas gintaro gabalėlis su vieninteliu žinomu voro Sosybius mizgirisi egzemplioriumi.

Radinys pribloškė vokietį

Su žmona Virginija gintaro meno galerijas Vilniuje ir Kuršių nerijoje įkūręs, o pernai ir muziejų Nidoje atidaręs K.Mizgiris nesitikėjo, kad bus taip pagerbtas, – nuo šiol jo pavardė bus minima geologijos literatūroje, kataloguose, vadovėliuose, minint atrastą nežinomos rūšies vorą.

„Neprisimenu, kur ir kaip šis gintaras pateko man į rankas. Jį nušlifavus atsivėrė spalvų grožybė, vidaus sandara – sakuose įklimpusi vorą gamta užkonservavo. Medis sutrūnijo, sakai sukietėjo, miškus užliejo jūra, bangų nugludintas gintaras išmestas į krantą“, – pasakojo K.Mizgiris.

Veikiausiai šis voras įklimpo užklotas didelio sakų lašo. Inkliuzuose aptinkamos musių, bičių, laumžirgių, peteliškių, kirminų liekanos rodo, kad vabzdžiai bandydavo vaduotis iš nelaisvės. Inkliuzai su jų kojelėmis, sparnais įdomūs, bet vertingesni yra tokie, kuriuose matome visus gyvius.

Būtent toks inkliuzas eksponuotas Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerijoje. Šeimos rinkinys sudomino jų bičiulį iš Vokietijos – Hamburgo universiteto Geologijos ir palentologijos muziejaus bendradarbį Jörgą Wunderlichą. Pažvelgęs į gintarą su voru per mikroskopą mokslininkas aiktelėjo – tokių gyvių inkliuzuose jis dar nebuvo regėjęs.

Voriukas primins pavardę

Greitai K.Mizgiris sužinojo, kad gintare sustingo ne bet kokios, o mokslininkų dar neaprašytos vorų giminės atstovas. J.Wunderlichas pasielgė džentelmeniškai – nusprendė pasauliui nežinomą vabzdį pavadinti ne savo, o unikalaus inkliuzo atradėjo ir savininko nidiškio vardu – Sosybius mizgirisi.

Po kurio laiko Hamburgo universitetas K.Mizgiriui atsiuntė oficialią pažymą, kad šis voras ištirtas, aprašytas mokslo literatūroje, nuo šiol visose enciklopedijose bus vadinamas jo vardu.

K.Mizgiris šią garbę vertina filosofiškai: „Žmogaus būtis – laikina ir trapi. Malonu jausti, kad tavo pavardė galbūt nepranyks ir po mirties. Dar įdomiau gyvam esant žinoti, kad jį išsaugojo kažkoks prieš dešimtis milijonus metų gyvenęs, į sakus įklimpęs voriukas“.

Žinomas fotomenininkas K.Mizgiris prieš keturiasdešimt metų į gintarų pasaulį nėrė kartu su žmona Virginija – bendražyge, kurios patarimų įdėmiai klausosi visą gyvenimą. Ar moteris neįsižeidė, kad inkliuze atrastas nežinomas gyvis pavadintas ne jos, o sutuoktinio vardu?

„Manęs juk niekas neklausė – pavadino ir tiek žinių. Ir dar pasakė, kad šis voras yra vyriškos giminės. Jeigu būtų buvęs moteriškos, gal ir Virginijai šyptelėtų laimė. Sosybius mizgirisi – visos Mizgirių giminės pagerbimas“, – kalbėjo humoro nestokojantis unikalaus inkliuzo savininkas.

Įkūrė neįprastą muziejų

Kuršių nerijos senbuviai Kazimieras ir Virginija Mizgiriai, pernai atidarę privatų muziejų Nidos centre, ten perkėlė savo unikalų dešimtmečiais kauptą gintarų ir juvelyrikos dirbinių rinkinį.

Ekspozicijoms pritaikytas senas medinis vasarnamis, statytas 1940 metais, kai Nidoje jau šeimininkavo Klaipėdos kraštą aneksavę Vokietijos nacionalsocialistai. Tai buvęs vasarnamis, kuriame apsistodavo į Kuršių neriją atvykę jauni žmonės

Šis pastatas su išlikusiomis unikaliomis medžio detalėmis – saugoma kultūros paveldo vertybė. Mizgiriai jį savo lėšomis per ketverius metus restauravo, sukūrė originalią muziejaus koncepciją.

Mizgirių muziejuje gintarai pristatomi įvairiomis meninėmis priemonėmis, istorinės žinios perteikiamos įtaigiai ir šiuolaikiškai. Interaktyvi paroda vaizdais ir garsais atspindi gintaro kelią nuo prieš milijonus metų iš medžių varvėjusių sakų iki fosilijų.

Ekranuose slenka vizualizuotos sakmės apie gintarų kilmę, jų formas, atspalvius, susidarymą, gavybos būdus, reikšmę žmonijos civilizacijai ir kultūrai. Pristatomas ne tik Baltijos regiono, bet iš viso pasaulio atkeliavę reto grožio gintarai, inkliuzai, meno dirbiniai.

Gintarai – visatos dovana

Muziejaus kūrėjai išskirtinius gintarus ir dirbinius įsigijo dalyvaudami meno parodose, aukcionuose, atsigabeno keliaudami po Meksiką, Dominiką, Kiniją, kitas pasaulio šalis. Tarp jų yra nemažai itin vertingų gintaro inkliuzų.

Interjere ryškėja pagrindinė Mizgirių muziejaus koncepcija: rodomas prieš 50 milijonų metų augusių gintarmedžių sakų, virtusių fosilijomis, kelias iš gamtos į kultūrą. Antrajame aukšte – juvelyrikos meistrų sukurti gintaro papuošalai, K.Mizgirio užfiksuoti įspūdingi Kuršių nerijos vaizdai.

Ekspozicijos pabaigoje lankytojai laukia staigmena – jie atranda per karą Karaliaučiuje mįslingai prašapusį arba nacių paslėptą Gintaro kambarį. Rodomas ne visas lobis, o tik jo fragmentai.

Mizgiriams gintarai – visatos dovana žmogui. Jų įkvėptas ir paskatintas ne vienas lietuvis menininkas susidomėjo šia žaliava, derindamas ją su žalvariu, sidabru, auksu, įvairiais mineralais, sukūrė įstabių kūrinių.

Muziejuje rodomuose inkliuzuose regime prieš milijonus metų augusių medžių, žievių dalelių, augalų, žiedadulkių, žvėrių plaukų, peteliškių, žiogų, muselių, uodų, laumžirgių liekanų. Sakuose įklimpdavo ir smulkūs ropliai.

„Tai vertinga, ko gero, vienintelė autentiška medžiaga  to laikmečio tyrinėtojams – gamtininkams, paleontologams“, – kalbėjo ir jų pripažinimą pelnęs K.Mizgiris.

Nuostabi gyvybės įvairovė

Švedijos gamtininkas Karlis Linnaeusas, dar XVIII amžiaus viduryje apibrėžęs pagrindines faunos ir floros rūšis, teigęs, jog jų skaičius jau baigtinis ir nekintamas, regis nebuvo tikslus – nuošalesnėse vietovėse vis dar atrandamos naujos, nežinomis, neaprašytos visokiausių gyvių ir organizmų rūšys.

Žmogui sunkiau pasiekiamose vandenynų gelmėse aptinkama tik ten gyvenančių, prie aukšto vandens slėgio prisitaikiusių gyvųjų organizmų. Įvairove kunkuliuoja koralų rifai – spalvingų žuvų, ir keisčiausių formų moliuskų karalystė.

Mokslininkai šiuo metu ištyrė ir aprašė apie 260 tūkst. kriauklių, bet kiek jų yra iš tikrųjų? Niekas to nepasakytų – kasmet atrandama apie 30–40 naujų moliuskų rūšių.

Prieš kelis dešimtmečius į klaipėdiečio kolekcininko Henriko Danilos rankas pateko blankių spalvų žirnio dydžio kriauklė, Vakarų Afrikos pakrantėse tralais žūklavusių žvejų išgriebta iš vandenyno gelmių. Apžiūrinėjant radinį, jam pasirodė, jog tai – nematyta, niekam nežinoma kriauklė.

Pasiseka ir meilužėms

„Viena kriauklė dar nieko nepasako – reikia dar trijų identiškų. Tada gali įrodinėti atradęs neaprašytą naują gyvybės rūšį“, – pasakojo H.Danila, vėliau aptikę dar kelis tokių kriauklių egzempliorius.

Tuomet jis tegalėjo pats sau surikti „eurika“, kol spėlionių nebuvo patvirtinę autoritetai. Kriauklę išvydęs garsus konchiliologijos (mokslo apie kriaukles) specialistas belgas Andreas Delsaerdtas neabejojo, jog tai – dar neregėtas radinys, netgi pasisiūlė pirmasis ją aprašyti.

Naujas gyvybės rūšis dažniausiai įvardija patys atradėjai. Trokštantieji išlikti istorijoje dažniausiai siūlo savo arba artimųjų vardus. Pastebėta, jog vyrai atrastoms naujoms faunos ir floros rūšims kartais suteikia ne tik savo mylimųjų, žmonų, bet ir meilužių vardus.

Nežinomą kriauklę H.Danila norėjo pavadinti Lietuvos vardu, tačiau biologai atkalbėjo nuo tokios idėjos – esą atrasta prie Afrikos, neturi nieko bendra su siūlomu vietovardžiu, tik klaidintų kitus.

Prisiminė Seimo vadovą

Tuomet klaipėdietis užsispyrė kriauklės pavadinimu įamžinti tuometį Aukščiausiosos Tarybos– Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį. Vilniuje susitikęs su šiuo politiku H.Danila informavo, kad jo pavardė suteikta Atlanto vandenyne atrastai naujai moliuskų rūšiai.

Vėliau, kataloge perskaitęs kriauklės pavadinimą (Afer lansbergisi) H.Danila šiek tiek nusivylė – lotyniškai perrašytoje politiko pavardėje praleista viena raidė. Netikslumas pakartotas ir kituose leidiniuose, moksliniuose aprašuose, kur V.Landsbergis pristatomas kaip valstybės vadovas

Kolekcininkas neslėpė, jog mokslininkus stebino jo noras krauklėje įamžinti V.Landsbergį – pasak jų, neįprasta naujoms faunos ir floros rūšims suteikti politikų, karvedžių, kultūros veikėjų vardus.

„Kelti ant pjedestalo garsenybes, dirbtinai sureikšminti jų vardus, pataikauti tikrai neverta. Norėjau priminti ne politikų nuopelnus, bet įamżinti epochos dvelksmą“, – aiškino H.Danila.

Kitą Ramiajame vandenyne rastą iki tol nežinomą 5,5 cm ilgio nežinomą kriauklę H.Danila pavadino Lietuvos jūrų muziejaus įkūrėjo ir vadovo Aloyzo Každailio vardu – Fusinus kazdailisi.

V.Adamkus atsikalbinėjo

A.Každailis irgi atsikalbinėjo. Įteikęs jam vardinę kriauklę Fusinus kazdailisi ir aprašą H.Danila pastebėjo, kad muziejininkas raustelėjo, bet, atrodo, liko patenkintas.

Dar vienai Atlanto vandenyno kriauklei kolekcininkas suteikė Valdo Adamkaus pavardę (Marginella adamkusi) dar tada, kai jis nebuvo išrinktas Lietuvos prezidentu. Apraše V.Adamkus įvardijamas kaip garsus lietuvių kilmės ekologas, nusipelnęs JAV aplinkosaugai.

Politikų vardais pavadintų krauklių egzempliorius H.Danila perdavė keliems gamtos muziejams. Kopgalio tvirtovėje įkurtame Lietuvos jūrų muziejuje saugoma ir jį patį primenanti kriauklė iš Indijos vandenyno – Haustellum danilai.

H.Danila įsiminė ir politikų reakciją: „V.Landsbergį mano sumanymas maloniai nustebino. V.Adamkus ilgokai prieštaravo, kuklinosi, aiškino, kad yra vertesnių už jį kandidatų. Gavęs dovanų vardinę kriauklę, ir jis padėkojo, žadėjo apsilankyti Klaipėdoje“.

Nurodomi ir aprašinėtojai

Maždaug 10 milimetrų ilgio gelsva kriauklė Marginella adamkusi – mažesnė už 4 centimetrų dydžio Afer lansbergisi. Šios abi delne telpančios kriauklytės ne iš tolo neprilygsta įspūdingiausiam Jūrų muziejuje eksponatui – gigantiškajai tridaknai, sveriančiai net 75 kilogramus.

Kriauklių Afer lansbergisi yra ir kituose rinkiniuose. Tiesa, Marginella adamkusi – retesnė, rinkos kainomis vertinama maždaug 400 eurų. Žinomi tik trys tokių kriauklių egzemplioriai.

Pasitaiko, kad nežinomų krauklių atrandama skirtingose pasaulio vietose, jos aprašomos beveik tuo pat metu, kitiems biologams apie tai nieko nežinant. Vengiant painiavos žinynuose dabar jau nurodomos ne tik radimvietės, datos, bet ir aprašinėtojai.

Naujų moliuskų atradėjai, net akademikai kartais konkuruoja dėl teisės įsiamžinti istorijoje – kriauklių katalogai nuolat tikslinami, iš jų išbraukiamos tos pačios tik kitaip pavadintos rūšys.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.