Antrasis toks žydų tautos istorijos ir kultūros festivalis uostamiestyje šurmuliuos rugsėjo 2 – spalio 15 dienomis. Tai Klaipėdos įkūrimo 770-osioms metinėms skirtų šventinių renginių programos dalis.
Pristatys Samuelio Bako kūrybą
Šiųmečio festivalio „Šalom visuos kraštuos“ rengėjai laukia atvykstant svečių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos. Netruks įdomių, neeilinių susitikimų ir su festivalio dalyviais iš Lietuvos.
Pradžią paženklins išskirtinė knygos ženklų paroda „Žydų kultūros pėdsakai“ – bus pristatomi įvairiais laikotarpiais žydų ir lietuvių menininkų sukurti ekslibrisai iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondo rinkinių.
„Bendradarbiaujant su Vilniaus Gaono žydų ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejais atsivėrė galimybė pristatyti litvako menininko Samuelio Bako kūrybą. Klaipėdiečiai pirmąkart turės progą susipažinti su šio pasaulinio garso kūrėjo darbais“, – pažymėjo festivalio „Šalom visuos kraštuos“ vadovė Rūta Jakštonienė.
Žiūrovų lauks susitikimai su žydų liaudies folkloru – jie galės pasiklausyti iki šiol uostamiestyje dar neskambėjusių senų muzikinių kūrinių – dainų, sukurtų tuometiniuose Lenkijos štetluose.
Aktyvi žydų literatų veikla
Mėmeliu vadintoje Klaipėdoje aktyviai veikusią Žydų istorijos ir literatūros draugiją (Verein für jüdische Geschichte und Literatur), jos vadovus, jų rašytinį palikimą įprasmins paskaita-diskusija „Žydų istorijos ir literatūros draugija bei jos centrinė figūra Leonas Scheinhausas“.
Viešnia iš Švedijos dr. Urszula Chovaniec supažindins su žydų tautybės moterų literačių kūrybos palikimu, jų pastangomis būti pripažintomis „vyrų pasaulyje“ XX amžiuje ryškėjusių feminizmo perspektyvų fone.
Festivalio svečias, talentingas jaunosios kartos rašytojas ir tyrėjas Iddo Gefenas (Izraelis) pasidalys mintimis ne tik apie šiuolaikinę žydų literatūrą. Disleksijos sutrikimą turintis rašytojas papasakos apie smegenų ir skaitymo raidos sutrikimų ryšį, metodus, kurie jam pačiam padėjo įveikti sunkumus.
Komiksų kūrimo dirbtuves paaugliams „Mėmelio žydų istorijos: pasakoti vaizdais“ ves žinoma šio žanro kūrėja, judaikos tyrinėtoja, jidiš kalbos vertėja Miglė Anušauskaitė.
Išnykusių sinagogų atgarsiai
Kaip amžių tėkmėje keitėsi žydų aprėdas, kokią įtaką darė kaimynai, ar tradicinis kostiumas gyvuoja ir šiais globalizacijos laikais – apie tai smalsuoliai sužinos atvykę į paskaitą „Žydiško kostiumo istorija“. „Paskui klausytojai ir patys galės „gyvai“ susipažinti su tradicine žydų tautos bei šiuolaikine izraelietiška choreografija – mokysime juos šokti“, – nuotaikingą paskaitos tęsinį žada R.Jakštonienė.
Dar vienas festivalio renginys – akustinis pasivaikščiojimas „Neegzistuojanti knyga“. Dalyviai kviečiami „atrasti“ kadaise Klaipėdoje veikusias sinagogas garsų pavidalu. Tai – per karus ir suirutes išnykęs žydų kultūros paveldas, primenantis šiandien, mieste, deja, jau neegzistuojančius maldos namus.
Kokia šventė be beigelių?
Programoje – Izraelio režisierių filmai, atskleidžiantys karčios istorinės tiesos, jaunų žmonių būties etninių, religinių, socialinių konfliktų sankirtoje momentus. Tai Izraelio ambasados dovana festivaliui.
Kaipėdietė ekskursijų vadovė, pažintinių maršrutų sumanytoja Laurencija Budrytė-Ausiejienė kviečia kelionę „Žydai XIX-XX amžiaus Klaipėdoje“. Dalyvių laukia ne tik pažintis su žydų veiklą primenančiomis vietovėmis, pastatais, bet ir kulinarijos paveldo degustacijos – skanieji beigeliai. O kaip gi be jų!
Baigiamajame festivalio koncerte „Auksinė Jeruzalė“ nuskambės melodingos, emocijų kupinos žydų dainos apie tikėjimą, viltį, išmintį, meilę artimiesiems. Jos bus atliekamos hebrajų ir jidiš kalbomis.
Klaipėdos žydų bendruomenė kol kas neatskleidžia, kuo nudžiugins žiūrovus. Gal tai bus atgimusio teatro „Šatil“ inscenizacija „Žydų vestuvės“, su trenksmu pristatyta neseniai nubangavusios Jūros šventės parade?
Kryžkelė tarp Rytų ir Vakarų
Prūsijai priklausančiame Mėmelyje žydų istorija skaičuojama nuo XVIII amžiaus. Vietiniai pirkliai priešinosi jų įsikūrimui. Tik XIX amžiaus viduryje žydai atkuto, kai jiems suteikta daugiau leidimų gyventi mieste. Daugumą žydų į Mėmelį atvykdavo iš Lenkijos ir carinės Rusijos imperijos pakraščių.
Nemažai persikrausčiusių jaunų žydų šeimų buvo kilusios iš Žemaitijos miestelių – Gargždų, Darbėnų, Kretingos. 1884–1885 metais Prūsijos valdžia sugriežtino pilietybės suteikimo įstatymus. Naujakuriai žydai buvo toleruojami, bet pilietybės nebegaudavo. Nepaisanto to, per 12 metų žydų mieste pagausėjo net tris kartus. Po 1881 metais per Rusiją nusiritus pogromų bangos, žydų pabėgėlių srautas į Mėmelį nesibaigė. Iš čia jie laivais plaukdavo į Didžiąją Britaniją, Pietų Afriką, JAV. Tiesa, emigruodavo ne visi – dalis žydų pasiliko Rytprūsiuose.
Mėmelis žydams buvo tarsi kryžkelė tarp Vakarų ir Rytų, traukos centras iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Meldėsi keturiose sinagogose
Klaipėdos žydų bendruomenės telkėjas ir filantropas, rabinas Isaakas Rulfas, redagavęs vokiečių kalba leistą miesto laikraštį „Memeler Dampfboot“ („Mėmelio garlaivis“), įsteigė žydų ligoninę, kurioje galėjo lankytis skurstantys žmonės ir iš pasienio rajonų. Buvo įkurta vargšų vaikams skirta mokykla.
Mėmelyje veikė keturios sinagogos, mikva (ritualinė maudykla), buvo atskiros kapinės. Vienoje sinagogoje lankėsi vokiškai kalbantys, kitoje – iš Lietuvos ir Lenkijos kilę žydai litvakai. Bendruomenė nebuvo mololitinė, tačiau suvokietėję ir ortodoksai žydai nesipjaudavo – kartu švęsdavo Chanuką, kitas jiems svarbias tautines šventes.
Po Versalio taikos sutarties, kai nuo Vokietijos atskirtas Mėmelio kraštas Tautų Sąjungos sprendimu buvo laikinai perduotas administruoti Prancūzijai, statytinis gubernatorius Gabrielius Petisne panaikino visus apribojimus tenykščiams žydams. Tuo metu iš 32 tūkst. miestelėnų žydų bendruomenę sudarė 1350 žmonių.
Žydų pirkliai vertėsi medienos prekyba, kūrė lentpjūves, malūnus, medvilnės, vilnos audimo, gintaro perdirbimo, muilo, šokolado, cigarečių gamybos fabrikus, alaus daryklas. Garsiausi verslininkai paliko ryškų pėdsaką Klaipėdos krašto ekonomikoje, kai kurie net vadovavo Prekybos ir amatų rūmams.
Mėmelis – sionizmo idėjų kalvė
Lietuvos žydai noriai vykdavo gyventi į Mėmelį. Iš Darbėnų čionai persikėlusio, prekiauti mediena išmokusio litvako Davido Wolffsohno pavardė įrašyta į Izaelio valstybės istoriją – šis sionizmo idėjų kūrėjo Theodoro Herzlio įpėdinis 1907–1911 metais vadovavo Pasaulinei sionistų organizacijai.
Mėmelio kraštą prijungus prie Lietuvos valstybės, čia aktyviai veikė įvairios žydų sionistų, kultūros, gimnastikos ir sporto, istorijos ir literatūros, moterų, labdaros, Talmudo tyrinėtojų organizacijos. Daugelis jų skatino švietimą. Buvo ir žydų, kovojusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, asociacija.
Knygos „Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)“ autorės istorikės Ruth Leiserowitz duomenimis, 1939 metais žydų tautybės verslininkams priklausė 330 miesto įmonių, kuriose plušėjo apie 70 proc. darbininkų. Žydai valdė apie ketvirtadalį parduotuvių.
Tarpukariu Klaipėdoje keturiolika metų veikė miesto ekonomikai reikšmingas Žydų bankas „Judische Volksbank“.
Už nuopelnus Lietuvai žydų kilmės klaipėdiečiai verslininkai Tobiasas Izraelitas ir Natanas Nafthalis 1938 metais prezidento Antano Smetonos dekretu apdovanoti valstybės ordinais.
