Uteniškiai kraipo galvas: kodėl šiuose kraštuose prireikė hieroglifų

Uteniškiai, regėdami keistus rašmenis ant neseniai pastatytos skulptūros kunigaikščiui Uteniui, tiktai kraipo galvas: kodėl šiuose kraštuose prireikė hieroglifų? O štai kūrinio autorius Kęstutis Musteikis turi kur kas paprastesnį paaiškinimą.

Ant žiedo formos skulptūros briaunos iškaltus žodžius gali perskaityti tik akylas kunigaikščio Utenio gerbėjas.<br>K.Musteikio nuotr.
Ant žiedo formos skulptūros briaunos iškaltus žodžius gali perskaityti tik akylas kunigaikščio Utenio gerbėjas.<br>K.Musteikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 24, 2022, 2:46 PM

Daugiau kaip toną sveriantis Vienybės žiedas iš raudono ir juodo granito Narkūnų piliakalnio papėdėje, kur dar XIII amžiuje buvo senoji Utena, turi savo paslapčių.

Ant šio žiedo formos paminklo briaunos skulptorius Kęstutis Musteikis iškalė žodžius „Nugalėjęs kitus esi galingas, nugalėjęs save – nenugalimas“.

Tačiau juos nesunku palaikyti ornamentu ar hieroglifais, nes skulptorius žodžius iškalė gotišku šriftu. Juos gali perskaityti tik itin akylas ir kantrus kunigaikščio Utenio gerbėjas.

Nežinia, ar šiuos žodžius girdėjo kunigaikštis Utenis. Tai žodžiai, kurie svarbūs pačiam paminklo autoriui.

Idėja sukurti paminklą, kuriame būtų vaizduojamas žiedas, K.Musteikiui kilo prieš dešimtmetį, kai buvo rengiamasi Eišiškėse pagerbti dvi iš ten kilusias karalienes – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmoną Oną ir Lenkijos karaliaus Jogailos ketvirtą žmoną Sofiją Alšėniškę.

Tačiau sumanymas žlugo, kai susipyko vietos valdžia, o istorikai užsiminė, kad Ona galėjo būti kilusi ir iš Smolensko (Rusija).

Dabar, kuriant ženklą, kuriuo būtų pagerbtas Utenos įkūrėjas kunigaikštis Utenis, žiedo formos paminklas labai tiko. Jis tapo nuoroda į archeologų kasinėjimus, patvirtinusius, jog šioje vietoje jau tūkstantį metų iki Kristaus gyveno žmonės.

Vienybės žiedas iškaltas iš raudono ir juodo granito. K.Musteikio žiniomis, raudonas granitas, iš kurio iškalta 1,3 metro skersmens žiedo akutė, atvežtas iš Indijos, o juodas granitas, iš kurio iškaltas lankelis, – iš Karelijos.

Juodas granitas laikomas itin kietu akmeniu, todėl jis labai tiko, kai baiminantis vagių teko atsisakyti metalo konstrukcijų. Žiedas toks sunkus, kad specialus transportas su keliamuoju kranu veždamas paminklą prie piliakalnio pievoje įklimpo.

Ant raudono granito akutės pavaizduotas Vytis, ant kurio skydo yra iškaltas dabartinis Utenos herbas. K.Musteikis pasakojo bandęs rasti senesnį Utenos herbą, tačiau nesėkmingai.

Jis neslėpė nusivylimo istorikais, kurie iki šiol kunigaikščio Utenio nelaiko realiu asmeniu – esą jo vardas patikimai nepaliudytas istoriniuose dokumentuose.

„Kaimyninėse šalyse net vaikai savo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją žino daug geriau už mus“, – sakė jis.

Ant Vyčio žirgo kanopos skulptorius pasirašė.

„Ne visi skulptoriai ir ne visada pasirašo ant savo skulptūros. Šįkart nutariau pasirašyti“,– sakė K.Musteikis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.