„Nuoširdi užuojauta jos šeimai ir visiems, pažinojusiems šią šviesią ir išmintingą asmenybę, Vilniaus kultūros žinovę ir puoselėtoją, knygų „Romantizmo idėjos lietuvių teatre: Nuo XIX iki XXI amžiaus“, „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“, „Gyvenimas yra stebuklas“, daugelio straipsnių apie teatrą ir jo asmenybes autorę.
Prieš keliolika metų Gražina „Krantų“ žurnalui parašė trumpą esė apie savo mamą Veroniką Žižmaraitę, kuri XX a. pradžioje ruošė namų teatro spektaklius, o pati juose dažnai šoko „Gulbę“, – šviesiai velionę prisimena menotyrininkas Helmutas Šabasevičius.
Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, dar neseniai ji dalinosi naujais planais ir įdomiais sumanymais. Paskutiniame savo rankraštyje apie aktorių Vytautą Paukštę D.Šabasevičienė daugiausia citavo šią kolegę, stebėdamasi, kokį reikšmingą pėdsaką ji kaip teatro kritikė paliko Lietuvos kultūroje. Deja, planuotam profesiniam jų pasimatymui staiga sutrukdė skaudi žinia...
G.Mareckaitė 1961 m. baigė Vilniaus universitetą (lietuvių filologiją), 1961–1965 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje, vėliau buvo Jaunimo teatro Vilniuje ir Šiaulių dramos teatro Literatūros skyriaus vedėja, Liaudies meno rūmų Repertuaro skyriaus vedėja.
Beveik dešimtmetį teatrologė atidavė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriui, vėliau dirbo Kultūros ir meno institute. 1998–1999 m. redagavo žurnalą „Teatras“.
G.Mareckaitė parengė skyrius knygoms „Lietuvių tarybinis dramos teatras: 1957–1970“ (1987 m.), „Lietuvių teatro istorijoje“ aprašė laikotarpius nuo 1929 iki 1940 m. ir nuo 1970 iki 1990 m., sudarė (su R. Marcinkevičiūte) straipsnių rinkinį „Modernus teatras“ (1995 m.), teatro kritikos straipsnių rinkinį „Gyvenimo teatras“ (2001 m.), biografinę knygą „Debesų karžygys: Legenda apie Praną Žižmarą“ (2007 m.).
Tarp jos darbų – taip pat studija „Laisvoji zona: Juozo Glinskio teatras“ (2002 m.), monografija „Romantizmo idėjos lietuvių teatre: Nuo XIX iki XXI amžiaus“ (2004 m.), atsiminimų knyga „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“ (2009 m.), novelių knyga „neIŠMANIŲJŲ metas“ (2016 m.).
Ji paskelbė daug teatro istorijos, teorijos ir kritikos, literatūros kritikos, publicistikos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje. Parašė ir inscenizavo daugiau kaip 10 pjesių dramos ir lėlių teatrams (knygos „Sutemų sakmės“, „Berniukas su balandžiu“, „Eglės namai“).
Apie G. Mareckaitę režisierius V. Damaševičius sukūrė dokumentinį filmą (kino portretų ciklas „Vilniečiai“, 2017 m.).
Gražina Mareckaitė bus pašarvota antradienį, rugsėjo 13 d., Petro ir Povilo bažnyčios laidojimo namuose, 1-oje salėje nuo 9 val. Karstas išnešamas 14.45. Laidotuvės – Rokantiškių kapinėse.
