Kūrėjai prašo kitąmet Lietuvos kino centrui papildomai skirti 3 mln. eurų

Labiau nepadidinus Lietuvos kino centro (LKC) finansavimo, ši pramonės sritis sustos arba ims trauktis, teigia kino kūrėjai. Jie prašo kitąmet LKC papildomai skirti 3 mln. eurų, Kultūros ministerija teigia, jog 1 mln. eurų papildomų lėšų jau suplanuotas, o Seimo Kultūros komitetas siūlo pridėti dar 1 mln. eurų.

 Kino teatras „Romuva“.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Kino teatras „Romuva“.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2022-11-05 16:01

„Siūlome papildomai skirti bent 1 mln. eurų, kad visa pramonė nesustotų ar nepradėtų riedėti atgal“, – praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitete svarstant kitų metų kultūros srities finansavimą sakė jo vadovas Vytautas Juozapaitis.

„Mūsų nuomone, tvarus kino industrijos, kino kultūros lauko vystymasis turėtų būti finansuotas ne mažiau kaip 3 mln. eurų papildomų lėšų kitais metais, nes Kino centras dabar jau tampa vienintele institucija, finansuojančia kino sritį“, – savo ruožtu tvirtino Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas Kęstutis Drazdauskas.

Anot jo, dabar paprastai per metus Lietuvoje pradedami kurti maždaug penki vaidybiniai filmai. „Nepakėlus to finansavimo mažiausiai 3 mln. eurų, greičiausiai kitais metais turėsime tik tris vaidybinius filmus. Tuo metu sritis atneša šaliai beveik 40 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų“, – tvirtino filmų prodiuseris.

Dokumentinių filmų režisierė Giedrė Žičkytė sakė, kad norint pritraukti kitų šalių investicijas į kino industriją, tam iš pradžių būtina valstybės parama.

„Jeigu negausi iš pradžių valstybės paramos, negalėsi pritraukti iš kitur. „Šuolyje“ 25 proc. bendrame biudžete buvo valstybės parama. Jeigu nebūtų to pradinio žingsnio iš Lietuvos, iš Kino centro, tas filmas nebūtų įvykęs“, – tvirtino kūrėja.

„Jeigu tai būna labai maža injekcija, tu negali gauti tokių didelių partnerių kaip Prancūzija ar Vokietija, nes yra tam tikros Europos kino konvencijos, kiek procentų turi savo šalis įnešti, kad kita šalis irgi galėtų dalyvauti“, – aiškino ji.

LKC direktorius Laimonas Ubavičius atkreipė dėmesį, kad kitąmet pridedamas ne tik 1 mln. eurų, bet ir papildomos funkcijos, todėl jos „suvalgys“ nemažą dalį tos sumos.

Pasak Kultūros ministerijos kanclerio Rolando Kvietkausko, ministerija stengėsi, kad kitąmet LKC finansavimas liktų toks, koks yra šiais metais, nes pernai pridėtas 1 mln. eurų šiai sričiai atsigauti po pandemijos buvo skirtas tik vieniems metams.

„Poreikis visą laiką yra didesnis nei galimybės“, – sakė jis.

V. Juozapaitis savo ruožtu ragino kolegas eiti į kino teatrus, o ne namie žiūrėti filmus per „Netflix“.

Kino kūrėjai atkreipė dėmesį, kad padidinus finansavimų filmų gamybai Lietuvos kino sektorius per pastarąjį dešimtmetį išaugo kone penkis kartus, lietuvių filmai pristatomi tarptautiniuose A klasės festivaliuose, vien pernai 19 skirtingų kategorijų lietuviškų filmų buvo įtraukti į tokių renginių programas.

Anot jų, gaudami sąlyginai mažiausią valstybinį finansavimą kino sričiai pagal gyventojų skaičių, Lietuvos kino kūrėjai sugeba pasiekti ženklesnių laimėjimų, palyginti su Estija ir Latvija.

Šiemet LKC biudžetas siekė 8,254 mln. eurų, įskaitant papildomai skirtą 1 mln. eurų atsigavimo po pandemijos lėšų. Kitąmet planuojama jam skirti 8,222 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.