Šokio projekto „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ kūrybinė komanda – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkai.
Renginiai iškiliai datai
„Muzikinio teatro kolektyvas, kaip ir Klaipėdos miestas, yra daugiatautis, o šiuo metu teatro baleto trupėje dirba daug užsieniečių, itin didelę jos dalį sudaro ukrainiečiai. Tad Klaipėdos krašto istorinių žinių ir patirčių perkėlimas į trupės kūrybinę erdvę yra labai svarbi edukacija tiek mūsų publikai, tiek ir patiems šokėjams.
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, siekiame prikelti ir profesionalaus muzikinio teatro scenoje pristatyti šio krašto unikalumą, asmenybes, prisidėjusias kuriant jo gerovę, atidengti autentiškus kultūrinius klodus ir universalia muzikos bei šokio kalba pristatyti Klaipėdos krašto unikalumą.
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui planuojama skirti keletą renginių: istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinę premjerą, šokio projektą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, konferenciją, skirtą istorinei Klaipėdos muzikinės kultūros apžvalgai, XX a. pradžios Klaipėdos kompozitorių simfoninių kūrinių koncertą ir kt.
Viena iš ilgamečių KVMT tradicijų – Tarptautinės šokio dienos minėjimas, tad iškiliai datai bus skirti ir originalūs šokio pastatymai. Pastaruoju metu šią dieną KVMT baleto trupė mini surengdama choreografinių miniatiūrų, kurias kuria jau patyrę choreografai ir baleto trupės šokėjai, bandantys kūrybines jėgas choreografijoje, pristatymu.
Todėl 2023 m. balandžio 29 dieną pakviesime į Tarptautinei šokio dienai skirtą šokio projektą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, kuriame judesio kalba pasakosime, kuo išsiskiria Klaipėdos krašto gyventojai, jų savastis ir mąstymas, papročiai ir apranga, gyvenimo spalvos ir būdas, kitęs bėgant dešimtmečiams“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.
Projekto etapai
Tęstinis projektas vykdomas dviem etapais: pirmame etape 2022 m. projekte dalyvaujantiems KVMT baleto trupės šokėjams ir profesionaliems choreografams buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės, kuriose jie nagrinėjo Klaipėdos krašto istoriją, dabarties aktualijas ir drauge kūrė šio unikalaus krašto viziją. Užsiėmimams vadovavo ir paskaitas apie Klaipėdos krašto unikalumą vedė projekto konsultantai: Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius, Klaipėdos universiteto profesorius Valentinas Masalskis, kompozitorė, LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros docentė Nijolė Sinkevičiūtė, Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė, dizainerė dr. Elena Matulionienė.
Antrame etape, remiantis kūrybinių dirbtuvių metu išgirsta informacija, pradėta kurti meninė choreografinių numerių koncepcija: siužetas, choreografinis piešinys, sceniniai kostiumai, parenkama tinkama muzika. Siekiama, kad visi elementai – nuo choreografijos iki kostiumo – būtų persunkti Klaipėdos kraštui autentiškos mąstysenos ir stilistikos. Iki 2022 metų pabaigos planuojama sukurti 9 choreografines miniatiūras, kurių trukmė 3–10 min. Miniatiūrų atlikimą papildys sukurtos vaizdo projekcijos, atliepiančios šio projekto koncepciją.
Choreografinės miniatiūros, jų fragmentai įamžinti trumpametražiuose vaizdo klipuose. Kiekvienas vaizdo klipas turi individualią koncepciją. Projekto metu bus sukurti keturi vaizdo klipai, nufilmuoti skirtingose istorinėse Klaipėdos krašto vietose, žyminčiose kraštui svarbius įvykius, apie kuriuos buvo diskutuota kūrybinėse dirbtuvėse vykusių susitikimų metu.
Klipuose besifilmuojantys šokėjai puošėsi stilizuotais klaipėdiečių tautiniais kostiumais. Kiekvieno vaizdo klipo koncepcijos pagrindu tapo vienas spalvinis koloritas, vienodas istorinis kontekstas, aplinka, gamtos elementai. Kiekvieno klipo trukmė – 1,5–2 minutės. Vaizdo klipai bus transliuojami KVMT feisbuko paskyroje kaip kvietimas pažinti savitą krašto istoriją ir pajusti jo unikalumą.
Lengviau šokti nei kalbėti
Projekto „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ meno vadovai – Aurelijus Liškauskas ir Muzikinio teatro baleto meno vadovė Jelena Lebedeva, vaizdo medžiagos kūrėjas – Imantas Boiko, garso takelio kūrėjas – Kristijonas Lučinskas, asistentės choreografijai – Oleksandra Borodina ir Daria Verovka, kostiumų stilistė – Ernesta Venckutė, grimo ir šukuosenų dailininkė – Aira Braždienė, projekto koordinatorė – Viktorija Galvanauskienė, pastatymo organizatorė – Jelena Lebedeva. Naudota Gajaus Žmavco choreografija.
„Klaipėdos krašto istoriją papasakoti šokio kalba – tai iššūkis, bet Muzikinio teatro baleto trupė mėgsta kuo sunkesnius ir daug pastangų reikalaujančius projektus, – juokėsi projekto „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ meno vadovas, Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas A.Liškauskas. – Ieškome ir randame sąsajas tarp judesio, kalbos ir istorijos. Tad naudodami ne verbalinę išraišką, o judesį papasakosime, kokia Klaipėda buvo vakar, kaip ji gyvena šiandien bei bandysime įsivaizduoti, kokia ji bus rytoj.
Sudėtingiausia užduotis – pasakoti apie rytdieną. Ateitį bandysime atskleisti per mūsų susiliejimą su gamta bei mūsų buvimą natūralioje aplinkoje“.
Anot A. Liškausko, jam sunku nusakyti istorinius Klaipėdos įvykius žodžiais: „Baleto artistams lengviau tai parodyti judesiais, pasitelkiant menines priemones. Klaipėdos praeitis, dabartis ir ateitis neatsiejama nuo gamtos, jūros, jūreivių... Išvysite senoviniais autentiškais rūbais pasipuošusius žmones, atliekančius senovines apeigas, geriančius kafiją, nes tik Klaipėdos krašte ja mėgautasi dar prieš šimtą metų. Į jau nufilmuotus siužetus įtraukta ir varna, – šiais paukščiais sunkiais laikais pamario žmonės net maitinosi.
Pamario neįmanoma įsivaizduoti be jūros, kuris žmones ne tik maitino ir siejo bendra veikla, bet ir išskirdavo. Ir, žinoma, bus pavaizduotos šį kraštą purčiusios negandos, žemių dalybos, laimė, pasibaigusios Klaipėdos krašto gražinimu Lietuvai, kuo mes džiaugiamės ir didžiuojamės. Kurėnas, dotai – visi šie pamario simboliai bus pavaizduoti vakarykštę Klaipėdą vaizduojančiuose įrašuose ir choreografijoje.“
Apie šiandieną ir rytojų
„Kas šiandien vyksta Klaipėdoje? Esame judraus pasaulio dalis. Klaipėda – nuolat augantis, besiplečiantis miestas, susiliejęs su jūra, su daugybe jūrinių konteinerių, iš čia pasiekiančių atokiausius pasaulio uostus, ir daugiabučių rajonais, kur gyvena miesto žmonės.
Tai biurai ir juose dirbantys žmonės, kurie turi savo tradicijų, tai nuolatinis skubėjimas, užsidarymas savyje ir susvetimėjimas ar net vienatvė. Taip šiandienos Klaipėdą pamatė choreografijos „Šiandien“ kūrėjai“, – pasakojo projekto „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ meno vadovas A. Liškauskas.
O kokį pamatė rytojų? „Kalbėsime apie atsinaujinančius resursus: kiek gamtos mūsų aplinkoje, net buityje ir kiek savo gyvenimo perkėlėme į gamtą, jos netausodami. Sukurtos choreografija filmuota Kretingos muziejaus žiemos sode, kur tuo metu buvo atliekami remonto darbai. Tokia aplinka idealiai tiko mūsų sumanymui, nes norėjosi parodyti, kaip smarkiai žmonės kišasi į gamtos gyvenimą ir kokios to pasekmės.
Be gamtos ir jos išteklių žmonija neišgyvens. Kad ir kiek kurtume pakaitalų industrijos sunaikintiems mūsų aplinkos dalykams, gamta viską sutvarkys savo nuožiūra... Kokią ateitį mes numatome, išvys sukurtų vaizdo klipų žiūrovai, 2023 m. balandžio 29 d. atėję į Žvejų rūmus, kur pristatysime projektą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtą Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui“, – dėstė A. Liškauskas.
Pasak muziką vaizdo medžiagos garso takeliui kuriančio kompozitoriaus Kristijono Lučinsko, projekte „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ mezgamas kinematografiškas ir įtraukus, spalvingo garsyno elektroninės muzikos audinys. „Muzikiniame audinyje išgirsite lietuvių liaudies instrumentus – kankles, birbynę, taip pat KVMT atlikėjų įrašytas muzikines partijas, o viską sujungs Klaipėdos miesto garsovaizdžiai“, – pasakojo K. Lučinskas.
Rengiant projektą bendradarbiauta su 2RU2RA, Klaipėdos konteinerių terminalu, Pajūrio regioninio parko direkcija, Kretingos muziejaus žiemos sodu, Klaipėdos etnokultūros centru, Lietuvos jūrų muziejumi, gintaro papuošalus skolino Gintaro muziejus ir parduotuvė „Amber Queen“, maistą filmavimui tiekė UAB „Pasažo smuklė“.
