Prezidentas Gitanas Nausėda reikšmingiausias šalies kultūros ir meno premijas įteikė rašytojams Kaziui Sajai ir Rimvydui Stankevičiui, kino režisierei Giedrei Žickytei, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, operos solistui Edgarui Montvidui. Kare žuvusio kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus apdovanojimą šalies vadovas įteikė jo dukrai Tėjai Kvedaravičiūtei ir seseriai Jurgai Arustienei. Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija įteikta muziejininkui Jonui Vaiškūnui.
Skelbia laisvės ir tiesos žinią
G.Nausėda iškilmėse pabrėžė, kad kūrėjų ir valstybės santykis – esminis, pirmapradis, lemiantis ir apibrėžiantis – netgi pranašaujantis – ateitį. „Jis iš tikrųjų kuria valstybę pačia akivaizdžiausia, bet kartu ir subtiliausia šio žodžio prasme. Kuria siūlydamas mūsų rytojaus pasaulio orientyrus ir atverdamas naujas mūsų bendrabūvio perspektyvas, dėl kurių sutarti ir susitarti turės taip pat ir ateities kartos“, – sveikinimo kalboje sakė Prezidentas.
Valstybės vadovas padėkojo 2022 metų Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams už meistrišką kūrybą savitų meninių pasaulių, iš kurių įkvėpimo semiasi visų mūsų vaizduotė. Už kūrybą, kuriai atsivėrę kiekvienas galime praturtėti – naujais įspūdžiais, idėjomis, pasaulėžiūros pokyčiais.
Prezidentas pagarbos žodžius tarė praėjusį pavasarį Mariupolyje rusų okupantų nužudytam kino režisieriui Mantui Kvedaravičiui, kuriam Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skirta už bebaimę dokumentiką, už ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje. „Mantas Kvedaravičius krito didvyrio mirtimi, iki paskutinių akimirkų likęs ištikimas svarbiausiems savo gyvenimo ir kūrybos principams, universalioms žmogaus ir žmonijos vertybėms“, – sakė Prezidentas.
Prezidentas pažymėjo, kad praėję metai pasauliui dar kartą parodė, jog valstybingumą, šalies ir tautos istoriją būtina ne tik kurti, bet ir saugoti bei ginti. „Mums, lietuviams, šios pareigos priminti nereikia. Lietuvoje būti kūrėju nuo seno reiškia ir užimti aktyvią visuomeninę poziciją. Todėl džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šviesios asmenybės, šiandien susirinkusios į šią salę, nepavargdamos skelbia laisvės ir tiesos žinią Lietuvai bei pasauliui“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas palinkėjo visiems laureatams neblėstančio smalsumo, įkvėpimo bei šviesios Lietuvos saulės.
Ne laikas tuščių ambicijų kovoms
Kultūros ministras Simonas Kairys iškilmių dalyviams priminė, kad jau kelerius metus Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo ceremonija vyksta sudėtingu laikotarpiu.
„Pandemija pagaliau pasitraukė į šešėlį, bet užslinko karo debesys. Tai, kad šiandien dar labiau tikime gėrio pergale, yra ir šviesios atminties kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus palikimas mums. Mes pamatėme, kas yra tikrasis didvyriškumas. Mes prisiminėme, kad kūryba yra bebaimė, kad net tragiškiausiomis aplinkybėmis garsiau už mus kalba mūsų darbai. Tie darbai, kurie praauga mus pačius, praauga mūsų ego, kurie neatsiejami nuo tarnystės misijos“ – kalbėjo S.Kairys.
Sveikindamas laureatus jis dėkojo jiems už ištikimybę misijai kurti gėrio ir šviesos pasaulį: „Žmogiškumas ir gėrio siekis yra jūsų pilietinės laikysenos ir viso kūrybos kelio konstanta“. Pasak ministro, karo akivaizdoje „neturime nei laiko, nei privilegijos kariauti tuščių ambicijų ir „ego“ kovų“.
„Šiandien turime kovoti už vertybes. Todėl ir kultūros misija tampa kaip niekada ypatinga. Būtent į kultūros ir meno pasaulį žvelgiame pirmiausia, kai norime dar tvirčiau nubrėžti savo vertybines pozicijas. Kultūroje atsispindi mūsų santykis su kitu, mūsų visuomenės nuotaikos, dabarties iššūkiai ir ateities projekcijos. Kultūra padeda mums gintis nuo agresijos, nuo menkumo, nuo pagundų pasiduoti ir pereiti į tamsos pusę“, – pabrėžė S.Kairys.
Įvertinti už ryškų pėdsaką mene
Rašytojas Kazys Saja premiją pelnė už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną – už „mamutų“ medžiojimą teatre ir prozoje.
Kino režisieriui Mantui Kvedaravičiui premija suteikta už bebaimę dokumentiką ir ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje.
Rašytojas Rimvydas Stankevičius apdovanotas už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje.
Operos solistui Edgarui Montvidui premija skirta už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą pasaulio scenose.
Kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi nacionalinė kultūros ir meno premija suteikta už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje.
Kino režisierė Giedrė Žickytė apdovanota už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį.
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas muziejininkas Jonas Vaiškūnas įvertintas už išskirtinį indėlį tyrinėjant ir puoselėjant etnoastronomijos žiniją, už įvairiapusį ir patrauklų etninės kultūros aiškinimą, viešinimą, tradicinių kalendorinių švenčių rengimą.
Laureatai, atsiimdami premijas, dėkojo savo artimiesiems, šeimai, scenos ar kino aikštelės partneriams ir mokytojams. Prezidentūros svečius kiekvienas laureatas sveikino su artėjančia Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija 2022 metais vertino 30-ies visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio.
