Išnagrinėta lyčių lygybės situacija dizaino srityje: vyrai lenkia moteris kelis kartus

Lietuvoje moterų dizainerių yra tris kartus mažiau nei vyrų, ir jos ne tik uždirba vidutiniškai 21 proc. mažiau, bet ir kur kas rečiau registruoja savo sukurtus dizainus – visų šalies įmonių pateiktų Europos Sąjungos (ES) registruotojo Bendrijos dizaino paraiškų, kuriose nurodyta bent viena dizainerė moteris, dalis siekia 28 proc.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafinio dizaino katedros absolventės  Natalijos Čaiko baigiamasis darbas „Holos“ 2022 metais laimėjo dvi  prizines vietas tarptautiniame konkurse C2A.<br>Organizatorių nuotr.
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafinio dizaino katedros absolventės Natalijos Čaiko baigiamasis darbas „Holos“ 2022 metais laimėjo dvi prizines vietas tarptautiniame konkurse C2A.<br>Organizatorių nuotr.
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafinio dizaino katedros absolventės  Natalijos Čaiko baigiamasis darbas „Holos“ 2022 metais laimėjo dvi  prizines vietas tarptautiniame konkurse C2A.<br>Organizatorių nuotr.
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafinio dizaino katedros absolventės Natalijos Čaiko baigiamasis darbas „Holos“ 2022 metais laimėjo dvi prizines vietas tarptautiniame konkurse C2A.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Valstybinio patentų biuro (VPB)

May 25, 2023, 7:14 PM

Panaši situacija yra visoje ES, rodo pirmą kartą ES intelektinės nuosavybės tarnybos atliktas tyrimas apie lyčių nelygybę dizaino srityje, paremtas registruotojo Bendrijos dizaino (RBD) paraiškų ir Eurostato duomenimis.

Moterų dizainerių dalis ES sudaro 24 proc., o atskirose valstybėse narėse yra nemažų skirtumų. Mažiausiu moterų dizainerių skaičiumi išsiskiria Nyderlandai su 17 proc. ir Vengrija bei Slovakija su 18 proc., o daugiausiai moterų dizainerių yra Latvijoje – 33 proc. Lietuva pagal šį rodiklį užima trečią vietą (28 proc.) po Latvijos ir Estijos (29,5 proc.).

Be to, ES valstybių narių dizainerės moterys uždirba vidutiniškai apie 13 proc. mažiau nei dizaineriai vyrai. Didžiausias atotrūkis yra Bulgarijoje (28 proc.) ir Latvijoje (27 proc.), mažiausias – Liuksemburge (9 proc.) ir Danijoje (10 proc.).

„Tyrimas atkreipė dėmesį į ES intelektinės nuosavybės srityje egzistuojančią lyčių nelygybę. Džiugina tai, kad Lietuvos rodikliai yra tarp geresnių – moterų dizainerių turime daugiau ir jos aktyviau registruoja savo sukurtus dizainus nei ES vidurkis. Tačiau skatinti didesnę įvairovę ir moterų įtrauktį būtina nuolat, nes lyčių balansas svarbus visose srityse, ne išimtis ir intelektinė nuosavybė“, – sako Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Augimą paskatintų edukacija

Lyčių nelygybė stebima ir teikiant RBD paraiškas. Tyrimas atskleidė, kad RBD paraiškų, kuriose nuodyta bent viena dizainerė moteris, ES vidurkis siekia 20,9 proc. – vadinasi, moterys dizainerės dalyvauja pateikiant vos kas penktą paraišką dizaino registravimui.

15-ka valstybių narių, tarp jų ir Lietuva, šį rodiklį viršija. Daugiausia paraiškų, kuriose nurodytos moterys dizainerės, pateikia Liuksemburgas (40 proc.), antroje vietoje lieka Latvija (39 proc.), o prasčiausia situacija iš ES šalių fiksuota Bulgarijoje (5,4 proc.).

„Pastaruosius 20 metų moterų sukurtų dizainų dalis pamažu didėjo, tačiau tokio augimo nepakanka. Tyrimo rengėjai paskaičiavo, kad vidutinis metinis moterų dizainerių dalies augimas 2011–2021 m. laikotarpiu sudarė 5 proc., o tuo pačiu laikotarpiu įregistruotų RBD paraiškų, kuriose buvo nurodyta bent viena moteris dizainerė, vidutinis metinis augimas buvo 2,5 proc. Iš to ir daroma išvada, kad jei procesai vyks tokiu pat tempu, atotrūkiui tarp lyčių RBD registravimo srityje panaikinti prireiks daugiau nei 50 metų“, – sako Valstybinio patentų biuro vadovė.

Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, dizainerė Gintarė Černiauskaitė į klausimą, ko reikėtų, kad moterys dizainerės būtų aktyvesnės, registruodamos savo dizainus, atsako nedvejodama – daugiau edukacijos, kad dizaineriai, nepriklausomai nuo lyties, suprastų tokios registracijos vertę ir procesą.

„Yra atvejų, kai susiduriama ir su finansiniais klausimais, kuomet pirmos registracijos kaina pasirodo per aukšta, palyginti su sukurtų produktų pardavimo kaina – tai aktualiau jauniems kūrėjams. Tokioje situacijoje galbūt padėtų dizaino registracijos subsidija tam tikrą laiką po studijų baigimo“, – svarsto G. Černiauskaitė.

Pati dizainerė yra registravusi du savo sukurtus dizainus – masiškai gaminamą, pasaulinėje rinkoje parduodamą medinį žaidimą-konstruktorių „Activity Blocks“ ir 3D spausdintų įtvarų projektą, apdovanotą keliais dizaino prizais.

Dizaino registracija žaidimui-konstruktoriui pasiteisino, tai buvo svarbus argumentas pasirašant licencijavimo sutartį su gamintoju. Tuo tarpu įtvaro dizaino registracija netapo labai aktuali, nes tai buvo dar tik gamybai ruošiamas dizainas, kuris vėliau keletą kartų keitėsi. Be to, pasak G. Černiauskaitės, įtvarus pritaikant prie kiekvieno paciento galūnių, jie kaskart šiek tiek kinta, tad natūraliai kinta ir galutinis dizainas.

Registracijos procesą ji vadina labai paprastu, jame daug padėjo patentiniai patikėtiniai, o šiuo metu planuoja dar kelių gamybai ir rinkai paruoštų nekintančių produktų dizainų registraciją.

Nemokamas konsultacijas dėl dizaino ar kitokios intelektinės nuosavybės registravimo bei pagalbą juos registruojant taip pat teikia Valstybinio patentų biuro konsultantai.

Ragina rinktis įvairesnes sritis

Dizainerių gaunami atlyginimai yra dar viena svarbi sritis, kurioje taip pat stebima lyčių nelygybė. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra nemažas – 14-kos duomenis pateikusių ES valstybių narių dizainerės uždirba vidutiniškai 12,8 proc. mažiau nei dizaineriai.

Pasak valstybinio patentų biuro vadovės I. Urbonės, iš dalies šis skirtumas yra lyčių koncentracijos tam tikruose sektoriuose pasekmė.

„Dizainerės moterys sudaro beveik 40 proc. visų dizainerių viešojo administravimo, menų, pramogų, sveikatos bei socialinio darbo srityse. Labai mažai moterų dirba elektros technologijų, inžinerijos, masinės gamybos dizaino srityse. Skirtingose srityse mokami skirtingi atlyginimai, o „moteriškos“ sritys paprastai juos siūlo mažesnius, tad taip ilgainiui ir išsikreipia darbo užmokesčio santykis“, – sako pašnekovė.

Anot G. Černiauskaitės, lyčių pasiskirstymas skirtingose dizaino srityse yra, ir jis taip pat lemia ne tik atlyginimų, bet ir dizaino registracijų skirtumus.

„Moterų dominuojama sritimi galima būtų pavadinti interjero dizainą. Čia kuriama daug vienetinių projektų ir gali atrodyti, kad nėra prasmės registruoti dizainą. Ta pati situacija su paslaugų dizainu ir vienetiniais kūriniais. Tuo metu masinės gamybos dizaino srityse – pavyzdžiui, baldų ar elektronikos dizaine – dirba daugiau vyrai, o pačios sritys orientuotos į masinę rinką, tad dizaino registracija aktualesnė. Todėl siekiant daugiau moterų-dizainerių registracijų, pirmiausia reikėtų skatinti moteris rinktis įvairesnes dizaino sritis darbui“, – teigia pašnekovė.

Valstybinio patentų biuro vadovės teigimu, kuo daugiau kalbėsime apie lyčių balansą, jo teikiamą naudą, moterų indėlį į intelektinės nuosavybės kūrimą ir apsaugą, tuo greičiau keisis įsigalioję įpročiai ir nuostatos.

Šiai temai didelis dėmesys buvo skirtas ir balandžio pabaigoje Valstybinio patentų biuro surengtoje diskusijoje „Intelektinė nuosavybė moterų akimis“, kur susirinkusios įvairių sričių atstovės – dizainerės, mokslininkės, verslininkės, teisininkės – dalijosi savo patirtimis, požiūriu į lyčių lygybę, nuomonėmis, kaip esamą situaciją pagerinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Izraelio oro gynyba – pavyzdinė, kodėl nesiseka Ukrainai?