Lietuvos klausytojai išvys ypatingą orkestrą: kodėl kartais šalmas svarbiau už natas?

Kemanča, gijakas ir buzukis – turbūt dažniau tokie instrumentai nuskamba televizijos viktorinose nei Lietuvos klausytojų ausinėse. Juos savo kūryboje naudoja Geteborgo alternatyvusis orkestras, kurio bus galima pasiklausyti konferencijoje „Įvairovės atradimai: nepajutom, kaip pasikeitėm“.

 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
 Geteborgo alternatyvusis orkestras.<br> Orkestro archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 29, 2023, 7:08 PM, atnaujinta May 29, 2023, 7:46 PM

Tačiau neįprastas instrumentų pasirinkimas nėra didžiausia šio orkestro stiprybė – su renginio dalyviais jis dalinsis kūrybine laisve bei pasitikėjimo vienas kitu idėjomis.

Švedijoje esančio Geteborgo miesto alternatyviojo orkestro įkūrėjas Jorge Alcaide pasakojo, kad mintys apie tai, kaip groti kitaip, jį aplankė dirbant su kūriniais, skirtais įprastos sudėties orkestrams. „Norėjau dirbti kūrybingiau. Domiuosi Pietų Amerikos ir Lotynų Amerikos muzika, jos išskirtiniai ritmai tapo man savotišku iššūkiu. Labiausiai su juo susidoroti padėjo talentingi mano miesto muzikantai“, – aiškino jis.

Savo viziją orkestro įkūrėjui pavyko realizuoti su kaupu – Geteborgo alternatyvųjį orkestrą (GAO) sudaro 25 aktyvūs nariai ir dar tiek pat groti prisijungiančių kartais. Šiuo metu orkestre groja muzikantai kilę iš 15 šalių: Ispanijos, Senegalo, Makedonijos, Čilės ir kitų. Kurdami ir atlikdami kūrinius kartu, jie supina skirtingas savo patirtis ir muzikines tradicijas į unikalų stilių, kurį kartais vadina pasaulio muzika. Šiais metais GAO jau švenčia dešimtąjį savo gimtadienį.

Muzika – daugiau nei natos

Įprastai tam, kad sklandžiai grotų kartu, didesniems muzikos ansambliams reikalinga aiški hierarchija ir tvarka. Geteborgo alternatyvusis orkestras renkasi kitokią kryptį: savo koncertuose jie daug improvizuoja, o kūryboje pirmenybę teikia lankstumui ir spontaniškumui.

Pasak GAO įkūrėjo ir meno vadovo Jorge, tai padeda atrasti naujas išraiškos formas ir išlikti užsidegusiems muzika. „Autentiškumo paieškos neturi pabaigos. Tikrasis menininko augimas vyksta tada, kai siekiame išbandyti kažką naujo, atrasti naujų kelių šiuolaikiniame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje dažniau, nei praeityje“, – teigė jis.

Jorge pasakojo, kad skaityti natas moka apie 80 proc. GAO narių, tačiau tai kartu groti nesutrukdo. Orkestro muzikantai prisideda kuriant ir aranžuojant muziką, o repeticijoms orkestro vadovas paruošia specialią medžiagą. „Kai kurie žmonės turi ypatingą dovaną – jie gali groti iš klausos ar iš jausmo. Mėgaujuosi tuo, kad kiekvienas mūsų bendros kūrybos etapas varomas tų pačių – kūrybiškumo ir laisvumo – principų“, – sakė Jorge Alcaide.

Vienas iš naujausių orkestro atradimų – akordeono muzika. Šį instrumentą savo pasirodymuose Lietuvoje GAO panaudos pirmą kartą.

Traukia akį ir kviečia nepamiršti kūno

Įvairi ir ryški, o kartais – melancholiška orkestro muzika, talpinanti atspalvius iš viso pasaulio – tik dalis GAO pasirodymų. Juose vietą randa ir teatro bei performanso elementai. Geteborgo alternatyviojo orkestro pasirodymus galima pavadinti susitikimais su žiūrovais. Jų metu GAO kviečia susirinkusiuosius prisidėti prie kūrybos proceso, reaguoti, judėti.

Pasirodymų metu atlikėjai nedėvi tradicinių orkestrų koncertuose matomos formalios, juodos aprangos, suvienodinančios atlikėjus. Kartais pasirodymuose pasitelkiami ir neįprasti daiktai, aksesuarai. Pavyzdžiui, vienas iš Jorge pamėgtų kostiumo elementų – ryškus plastikinis statybininko šalmas, kurį jis dėvės ir Vilniuje.

„Jį naudoju nuo pat pirmojo didesnio mūsų pasirodymo Geteborgo auditorijai. Tai padeda į koncertus įnešti daugiau žaismingumo, griauti rimto ir griežto dirigento stereotipą. Statybų aikštelėms būdingas šalmas man primena architektus, pastatus. Tam tikra prasme ir mes užsiimame kitokio orkestro statyba, kuriame saitus tarp žmonių ir jų aplinkos – visai kaip tie, kurie kuria pastatus miestams“, – pasirinkimą aiškino orkestro vadovas.

Interaktyviai Geteborgo alternatyvusis orkestras bendrauja ne tik su koncertų publika. Keliaudami po Švedijos mokyklas, GAO pristatė specialią programą vaikams. Šokdami ir atlikdami kitus judesius, moksleiviai susitikimo metu gali diriguoti orkestrui. Jo įkūrėjas pasakoja, kad tai suteikia muzikantams ir vaikams labai daug džiaugsmo ir stiprių emocijų. Įsitraukdami į kūrybinį procesą ir valdydami muziką jie jaučiasi stiprūs. Taip sukuriama visapusiška patirtis, kurioje dalyvauja kūnas, protas ir jausmai.

Indėlis į kintančią muziką

Kai technologijų pagalba galime išgauti bet kurį įsivaizduojamą garsą, o įvairiausi muzikos stiliai – jau sumaišyti, kyla abejonių: ar muzika eina į pabaigą? Geteborgo alternatyviojo orkestro vadovas siūlo pažvelgti plačiau: įvertinti, kokią vietą visuomenėje užima muzika ir kultūra, kokius mūsų poreikius ji atliepia.

„Kartais meną gali prislėgti institucijos, komercinės jėgos. Prireikia įvairių struktūrų, įrankių, skaičiavimų, o tai neturi nieko bendro su kūryba. Norime būti šios diskusijos dalis ir savo pavyzdžiu priminti, kad yra ir kitų kelių, o kūrybinis procesas gali būti varomas noro nuoširdžiai dalintis“, – pasakojo Jorge.

Ateities muzika, pasak jo, gali vystytis įvairiomis kryptimis. Nors beribės techninės galimybės ir dirbtinio intelekto perspektyvos gąsdina dalį kūrėjų, Jorge sako, kad tai gali būti kai kurių problemų sprendimas. „Didelė dalis menininkų šiandien savo kūrybinius sugebėjimus pasitelkia, kad atitiktų rinkos poreikius. Galbūt dirbtinis intelektas gali perimti tokią veiklą ir leisti kūrėjams grįžti prie kūrybos, patenkinti kitus, žmogiškus poreikius, patirti išsilaisvinimo pojūtį“, – svarsto GAO vadovas.

Pasak orkestrą į Lietuvą pakvietusios Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos vadovės Rugilės Trumpytės, būtent tokios, bendrystės ir įvairovės idėjos paskatino įtraukti Geteborgo alternatyvųjį orkestrą į organizacijos metinės konferencijos programą.

„Išgirdus apie šio orkestro viziją, sužavėjo jų siekis kūryboje pasitelkti Švedijos kultūrinę įvairovę. Geteborge jiems pavyko suburti išties išskirtinį kolektyvą, įkvėptą idėjų iš viso pasaulio. Tai neša svarbią žinią – bendrystę kartais galime rasti atidžiai apsidairę visai šalia, o skirtingų žmonių atsinešama įvairi patirtis leidžia sukurti kažką unikalaus – GAO muzika yra puikus to pavyzdys“, – dėstė Rugilė.

Lietuvos įvairovės chartijos asociacija kviečia pasiklausyti Geteborgo alternatyviojo orkestro konferencijoje „Nepajutom, kaip pasikeitėm: įvairovės atradimai“, kuri vyks šių metų gegužės 30 d. Valdovų rūmuose Vilniuje. Susipažinti su renginio programa ir nemokamai užsiregistruoti galima čia: https://diversityconference.lt/konferencija-2023/

Lietuvos įvairovės chartijos asociacija įsteigta 2020 m. Jos tikslas – įgalinti organizacijas užtikrinti lygias galimybes darbo vietoje ir skatinti organizacijų atvirumą ir socialinę atsakomybę. Įvairovės Chartijos veikia 26 ES valstybėse.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.