Klaipėdoje, Švėkšnoje, Gargžduose nuo rugsėjo 2 iki spalio 12 dienos vyks parodos, kino filmų peržiūros, diskusijos, nuotaikingos kūrybos dirbtuvės, kuriose, skambant klezmerių muzikai, dalyviai ir svečiai pasiners į dainų ir šokių sūkurį, gal net pramoks jidiš kalbos.
„Tradicinis moters žydės įvaizdis atspindi sumanią, užimta įvairiais reikalais, namų ūkį išmintingai tvarkančia, tik jai skirtų priesakų griežtai besilaikančią, vaikų auklėjimui pasišventusią šeimos židinio kurstytoją, neretai dar ir pinigus uždirbančią, kol vyrai studijuoja Torą.
Kita vertus, daug šios tautos atstovių, paniekinusių principą „Viešoji erdvė – vyrui, o namai – moteriai“, sugebėjo atskleisti savo talentus, įtvirtinti savo lyderystę vyrų pasaulyje", – tvirtina festivalio „Šalom visuos kraštuos“ vadovė klaipėdietė Rūta Jakštonienė.
Programoje – parodos ir filmai
Festivalį atidarys Klaipėdos savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje eksponuojama fotomenininkės Dovilės Dagienės paroda „Augalų atmintis“, kur lapai naudojami kaip medžiaga, ant kurios perkeliamos senos vaikų fotografijos iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyvo.
Likvidavus Vilniaus getą, jos, lyg nukritę medžių lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse. Dabar iš jų į žiūrovus žvelgia skaudžios praeities šešėliai, neišsipildę likimai ir svajonės – D.Dagienės darbuose pavaizduoti augalai tampa savitais laiko ir atminties paminklais.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje bus rodoma Izraelio režisieriaus Ephraimo Kishono satyrinė komedija „Blaumilcho kanalas“ (1969). Filmo herojus pabėga iš psichiatrijos klinikos, pavogęs pneumatinį grąžtą ardo Tel Avivo grindinius.
Kyla sumaištis, sutrinka miesto gyvenimo ritmas. Maniakas artėja jūros link, policija jo nestabdo, netgi galvoja, kad vyriškis taip elgiasi valdžios nurodymu – visi padeda gręžėjui, kiek tik gali.
Ši E.Kishono juosta rodyta San Paulo, Zagrebo žydų filmų festivaliuose, pelniusi Auksinio gaublio prizą. Po peržiūros žiūrovai galės susitikti su Izraelio ambasadore Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. Festivalio viešna, veikiausiai remdamasi ir savo asmenine patirtimi, skaitys paskaitą „Darbo ir šeimos santykių derinimas Izraelio diplomato akimis“.
Dar vienas į programą įtrauktas Izraelio režisieriaus Jonathano Geva fantastinis filmas visai šeimai „Abulelė“ (2015) Bostono žydų filmų festivalyje pelnė publikos apdovanojimą, o vaikų filmų festivalyje „KINOdiseea“ (Vengrija) išrinktas geriausia vaidybine juosta. Senovės legendose abulelė – didžiuliai, pūkuoti monstrai, kuriuos mato tik tie vaikai, kuriems reikia draugo.
Šuoliai iš virtuvės į revoliuciją
Žydų bendruomenėje ilgai vyravo nusistovėję lyčių vaidmenys – vyrai ir moterys autonomiškai sukosi jiems kultūriškai priskirtose sferose. Gręždamiesi į iškilių moterų likimus festivalio organizatoriai siekia pilnavertiškai atskleisti Lietuvos žydų istoriją primindami pasaulinio skambesio asmenybes.
Tarp jų – Kaune gimusi bene garsiausia žydų kilmės anarchistė-komunistė, feminizmo simboliu vadinama Emma Goldman (1869–1940), propagavusi kontraceptines priemones, laisvosios meilės idėjas, kritikavusi santuoką, jau tais laikais kovojusi už gėjų ir lesbiečių teises.
E.Goldman tėvas buvo pasiryžęs ištekinti dukrą vos sulaukusią penkiolikos metų. Karštai protestuodama, prašydama leidimo tęsti mokslus Ema taip supykdė tėvą, kad šis, sviedęs į ugnį jos prancūzų kalbos vadovėlį, suriko: „Mergaitės neturėtų per daug mokytis! Viskas, ką reikia mokėti žydų dukterims – tai ruošti gefilte fiš (įdarytą žuvį), plonai pjaustyti makaronus ir gimdyti vyrams vaikus“.
XIX-XX amžių sandūroje E.Goldman nebuvo vienintelė tokia žydė, susidūrusi su šeimos ir bendruomenės nenoru pripažinti, kad moters veikla, jos svajonės neapsiriboja vien tik namų židinio kurstymu. Ją ir kitas žydes moteris maištininkes, metusias iššūkį tradicinei aplinkai, įsišaknijusiems papročiams, I.Kanto bibliotekoje Vilniaus universiteto doktorantė Saulė Valiūnaitė primins savo paskaitoje „Iš virtuvės į revoliuciją“.
Dokumentinis filmas „Beyle: menininkė ir jos palikimas“ (2019) apie kitą iškilią moterį, jidiš kultūros puoselėtoją, pedagogę Beyle Schaechter-Gottesman (1920–2013) bus pristatomas I.Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje. Sekdama tėvo žurnalistu ir motinos folkloriste ji rašė eiles, kūrė dainas, vaikų literatūrą jidiš kalba. Talentingos kūrėjos muzika, atliekama Michaelio Alperto, Nehamos Liphshitz, skambėjo Berlyne, Tel Avive, Buenos Airėse, Odesoje.
Už indėlį į Niujorko kultūrą amerikiečiai B.Schaechter-Gottesman vardą įamžino šio miesto istorijos šlovės muziejuje. Jos dainų rinkinys „Zumerteg“ („Vasaros dienos“) – iki šiol pradžiamokslis visiems studijuojantiems jidiš kalbą.
Moterys siekė ambicingų tikslų
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose bus eksponuojama britų fotomenininkės Dorothy Israelit-Bohm (1924–2023) retrosprektyvinė paroda „Stebėtas pasaulis. 1940–2010“. Tarptautinį pripažinimą pelniusi žydė kūrėja gimė Karaliaučiuje, vaikystėje su tėvais persikėlė į Klaipėdą, o prieš pat nacių anšliusą išsiųsta į Angliją, kur baigė fotografijos mokslus, įkūrė savo studiją. Jos biografijoje – 5 personalinės parodos, daugiau kaip 15 leidinių.
Parodos lankytojai išvys režisieriaus Richardo Shaw dokumentinį filmą apie D.Izraelit-Bohm „Matyti šviesą“. Londone gyvenanti kūrėjos duktė, meno istorikė Monica Bohm-Duchen Klaipėdos I.Kanto bibliotekoje Meno skyriuje skaitys iliustruotą paskaitą „Kūrybiškumas bet kokia kaina“ – apie kitas žydes garsias fotografes, kadaise bėgusiais nuo nacių persekiojimo ir atradusias prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.
Dar viena dėmesio verta festivalinė paskaita „Ambicijos ir peticijos. Įvairūs Mėmelio žydžių moterų portretai“. Tarpukario Klaipėdos žydų bendruomenės gyvenimą tyrinėjanti profesorė Ruth Leiserowitz nušvies ne tik garsaus Mėmelio, filosofo, publicisto, sionistinio judėjų sąjūdžio dvasinio lyderio rabino Isaako Rülfo, bet ir jo žmonos, kitų ambicingų tikslų siekusių žydžių moterų, pavyzdžiui, kalbininkės Dorothee Metlitzki vaidmenį socialiniame gyvenime.
Krokuvos Jogailos universiteto Žydų studijų instituto absolventė, Galicijos žydų muziejaus kuratorė Kinga Banasik festivalio svečius supažindins su pirmojo pasaulyje grožio salono įkūrėjos Helenos Rubinštein gyvenimo istoriją, parodys daug ją vaizduojančių įdomių fotografijų, taip pat ir pirmąją dar 1929 metais sukurta televizijos reklamą. Lenkiškų šaknų turinti H.Rubinštein įkūrė grožio imperiją ir tapo viena turtingiausių moterų pasaulyje.
Literatūrologė profesorė Reda Pabarčienė, Thomo Manno kultūros centro ir Neringos muziejų direktorė Lina Motuzienė, kultūros eseistas Vytautas Toleikis I.Simonaitytės bibliotekoje pristatys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto šiemet išleistą knygą „Mūsų Irena“ apie pedagogę, teatrologę, Holokausto liudininkę, lietuvių ir žydų kultūrų tarpininkę profesorę Ireną Veisaitę (1928–2020).
Festivalyje – Holokausto atšvaitai
Klaipėdos Tautinių kultūrų centre rodomas dar vienas litvakų istoriją ir kultūrą atskleidžiantis filmas „Švėkšnos žydų bendruomenė: istorija ir paveldas: „Mūsų Sara“ (režisieriaus Nerijus Brokas, 2020) bus lyg neakivaizdi pažintis su Sara Levitanaite – medienos pirklio Izraelio Levitano dukra. Švėkšnoje baigusi „Saulės“ gimnaziją Sara mokėsi Kaune, įgijo vaistininkės profesiją. Per karą susipažino su tautiečiu Ašeriu Feldmanu, už jo ištekėjo.
Patekę į Kauno getą abu sutuoktiniai aktyviai veikė prieš nacius pogrindyje. Vienos operacijos metu Sara buvo nužudyta. Filmas primena ne tik ją, bet ir buvusią Švėkšnos žydų bendruomenę, išlikusį ir sunykusį Žemaitijos miestelio, kuomet jame gausiai gyveno žydai, paveldą.
Pagrindiniai pasakotojai švėkšniškiai – Holokaustą išgyvenęs, o paskui į Australiją emigravęs Naftalis Zivas ir Lėjos Mentaitės-Calzonienės sūnus, kompozitorius klaipėdiškis Benhardas Calzonas. Filmo pristatyme dalyvaus Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė, parašiusi knygą apie tenykštę žydų bendruomenę XVII-XX amžiais.
Gargždų krašto muziejuje ir Klaipėdos I.Kanto bibliotekoje svečių laukia dar vienas susitikimas su V.Toleikiu – knygos „Žydai lietuvių literatūroje. Nuo priešo iki sąjungininko“ autoriumi.
Joje analizuojami lietuvių ir žydų santykiai laikmečio kontekstuose nuo pirmųjų kūrinių iki Antrojo pasaulinio karo skatina mąstyti, ar literatūroje apčiuopiamos antisemitizmo, antijudaizmo apraiškos, ar Lietuva tuomet kuo nors skyrėsi nuo kitų Europos kraštų.
Klaipėdos I.Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinio lankytojai pamatys tikrais įvykiais pagrįstą kino režisieriaus Audraus Juzėno istorinę karo dramą „Vilniaus getas“ – apie nacių okupacijos metais čia veikusį unikalų žydų teatrą (2005. Vokietija, Lietuva).
Audrins klezmerių melodijos
Kokia žydų šventė be beigelių ir įdarytų žuvų? Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentė Svetlana Pogodina, pasiremdama etnografinių ekspedicijų medžiaga, pasakos apie tradicinę žydų virtuvę, maisto ruošos ypatumus, kultinius patiekalus, mitybos stereotipus, neretai susietus su etniniais ir religiniais prietarais, formuojančiais iškreiptą žydų, ypač ažkenazių, įvaizdį kitų tautų akyse.
„Aškenaziai – Vakarų, Rytų ir Vidurio Europoje pirmojo tūkstanmtečio pabaigoje susitelkusi etnokultūrinė žydų bendruomenė, išsiskirianti istoriškai susiformavusiais papročiais, liturgijos ypatumais. Lietuvos žydai arba litvakai – teritorinis-lingvistinis Europos žydų aškenazių pogrupis. Supaprastintas požiūris į žydų kulinariją kuria nuomonę, kad virtuvė, maisto gaminimas esą buvo ir yra „moterų užsiėmimas“, – pastebi S.Pogodina.
Festivalyje pasirodys profesionalūs klezmerių muzikos atlikėjai iš Didžiosios Britanijos – vokalistė ir pianistė Polina Shepherd, klarnetininkas Merlinas Shepherdas. Nuolatinių kultūros festivalių dalyvių repertuare – Rytų Europos žydų kultūrai būdingos melodijos, dainos jidiš kalba. Koncerte „Klezmer muzika. Susipažinkime artimiau“ šis duetas atskleis greito ritmo ir tempo žydų muzikos ekspresiją.
Klezmer žydų kalba – muzikos instrumentas. Taip vadinama ir tradicinė neliturginė Rytų Europos žydų muzika, XVII a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje skambėjusi Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Galicijoje ir kitose tuo metu aškenazių populiacijos apgyvendintose vietovėse. Klezmeriai – klajojantys žydų liaudies muzikantai, grieždavę vestuvėse, kitose šventes, mugėse.
Klausant klezmerių grojimo lengva ir smagu suktis ratu, šokti išsirikiavus linijoje, atskirai arba poromis. Gyva, išraiškinga, pašėlusi klezmer muzika – Rytų Europos žydų etnokultūros tradicija. Su ja ir jidiš kalba festivalio dalyviai ir svečiai galės artimiau susipažinti kūrybos dirbtuvėse.
Renginyje „Hop! Hop! Hop! Jidiš kultūra šokio ritmu“ žydiškų šokių mokys įvairių egzotiškų melodijų aranžuotoja, išmokusi dainuoti net hebrajiškai klarnetininkė italė Valerija Conte ir jos vadovaujamas ansamblis.
Partitūros nepavirto pelenais
Klaipėdos Stasio Šimaus konservatorijoje vyksiančiame koncerte „Keliaujančios riterių dainos“ vokalistė Shirelle Dashevsky ir pianistas Evgeny Kosovsky pratęs pažintį su žydų muzika – skambės miniatiūros, dvasingos dainos iš žymaus žydų folkloristo Moses Beregovskio rinkinio jidiš ir hebrajų kalbomis.
Klaipėdos lėlių teatre vyksiančiame renginyje šeimoms „Žydų pasakos. Kokios gi jos?“ su tautosaka supažindins uostamiesčio žydų teatro vadovas, režisierius Nerijus Gedminas ir aktoriai. Etnokultūros centre Vytauto Didžiojo universiteto dekanė Ina Pukelytė paskaitoje „Moterys žydės teatre“ primins Melpomenės gerbėjas, jų kūryba, likimus. Žydės teatralės, pasak jos, tarpukariu būdavo aktyvesnės nei lietuvės.
Festivalio renginių programoje dar vienas Izraelio kasdienybę atspindintis režisieriaus Avi Neshero filmas „Pasaulio pakraštyje sukite kairėn“ (2004) – apie indų emigrantų šeimas, įsikūrusias Negevo dykumoje, kur gyvena Maroko žydai. Romantinė dramoje susipina atšiauri gyvenimo tikrovė, lyrizmas, geraširdiškas humoras.
Paskutinysis festivalinių renginių akordas – koncertas „Ariela“ Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčioje, skirtas žydėms kompozitorėms Sarah Feigin nee Kugel, Rosy Wertheim, Ruth Schonthal, Minnai Keal, Viteslavai Kapralovai, Ilsei Weber ir daugeliui kitų paminėti.
„Kiekvienas vardas – tai drama ir visuomenei beveik nežinomas kūrinys. Nors Holokaustas sunaikino ir šias moteris, muzika nevirto pelenais. Jų kūrinius atliks pianistė Sigrida Hagn ir smuikininkė Sonja Novcic (Austrija)“, – kalbėjo festivalio „Šalom visus kraštuos“ vadovė R.Jakštonienė.
