Šiemet klausytojai galėjo rinktis nuo teatralizuoto senosios muzikos vakaro iki šiuolaikinės populiariosios muzikos. Apie koncertų ciklą kalbamės su jo vadovu, Valdovų rūmų muziejaus vyriausiuoju kultūrinių renginių organizatoriumi Vytautu Gailevičiumi.
Šiandien jau įprasta, kad po šv. Kalėdų Valdovų rūmuose beveik kiekvieną vakarą galima ateiti į vis kitokį šventinį koncertą. Kada kilo idėja rengti tokius muzikos vakarus šventinės savaitės metu?
Net sunku prisiminti, atrodo, kad rengiame koncertus nuo tos dienos, kai atvėrėme duris lankytojams. Pirmą kartą klausytojus pakvietėme Naujųjų išvakarėse dar 2010 metais. Tradiciją padėjo formuoti choras „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis).
Vėliau šių koncertų vis daugėjo, nes klausytojai pageidavo tokių muzikos vakarų per šventes. Buvo ir toks etapas, kai kamerinio orkestro „Camerata Klaipėda“ pagrindu susikūrė „Camerata Palatina Vilnensis“ (vadovas Vilhelmas Čepinskis), ir šis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų orkestras plėtė programas, mūsų užmojus.
Kokia šventinė muzika šiemet skamba Valdovų rūmuose?
Įprastai rengiame penkių dienų ciklą, tačiau šiemet pasiūlėme tik keturių vakarų programą, nes, kol Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras laukia Kongresų rūmų salės rekonstrukcijos pabaigos, dalijamės Didžiąja renesansine mene su šiuo kolektyvu. Suprantame, kad šio orkestro gerbėjai taip pat nori muzikos gražioje aplinkoje, taigi, muzika nuo šventų Kalėdų iki Naujųjų metų po rūmų skliautais skamba kasdien.
Kaip renkatės, kokią muziką siūlysite klausytojams?
Mums atrodo svarbu, kad visi klausytojai rastų tai, kas jiems patinka, tad koncertuose – nuo Kalėdų giesmių iki Kalėdų džiazo, skamba senoji muzika, fortepijono rečitalis ir būtinai – „Metų laikai“. Antonijus Vivaldis (Antonio Vivaldi) skamba dažniausiai, tačiau tikrai ne kasmet. Pavyzdžiui, šiais metais, Naujųjų išvakarėse, klausytojai išgirs beveik A. Vivaldžio amžininko, Nikola Šedevilio (Nicolas Chédeville), negalėčiau pasakyti „pavogtus“, bet „nusirašytus“ „Metų laikus“.
Tai nėra tolima A. Vivaldžio muzikos inspiracija, kaip pavyzdžiui, Astoro Pjacolos (Ástor Piazzolla) „Metų laikai“, bet palyginčiau su Makso Richterio (Max Richter) kūryba – šiek tiek perrašyta A. Vivaldžio muzika, pritaikyta specifiniams instrumentams – miuzetei ir ratukinei rylai.
Publika jau išgirdo daugumą koncertų. Kokie atsiliepimai?
Na, bilietų į koncertus beveik neliko jau pirmosiomis savaitėmis, kai tik muziejus paskelbė apie jų pardavimą. Manau, kad žmonės jau priprato prie šios tradicijos ir iš anksto planuoja, jog vieną iš šventinės savaitės vakarų praleis Valdovų rūmuose.
Pirmasis vakaras pradžiugino nuotaikingu, teatralizuotu Renesanso ir Baroko muzikos vėriniu. Idėjos autorės Jūratės Širvytės suburtas tarptautinis kolektyvas „Camerata dei Folli“ scenoje tarsi atkūrė XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje gyvavusią commedia dell’arte trupę „Compagnia dei Comici Gelosi“. Šokio spektaklyje senosios muzikos ansamblis pristatė garsiosios „Gelosi“ artistų trupės meninę virtuvę ir nūdienos žiūrovui priminė charakteringus commedia dell’arte žanro elementus, užmirštus šiuolaikiniame teatre, – improvizaciją, komedijos galią, interakciją, lankstumą bei beribę pagarbą žiūrovui.
Užvakar paskutines besibaigiančių metų akimirkas kvietėme palydėti su vyrų vokalinės grupės „Quorum“ atliekama muzika. Skambėjo ir tradicinės Kalėdų giesmės, ir Stingo (Sting) dainos. Populiarus vyrų vokalinis ansamblis šventiniam koncertui parinko nuotaikingų, šviesių ir lyriškų, linksmų ir ritmiškų, lietuviškų bei kitų šalių dainų.
Vakar Valdovų rūmų scenoje karaliavo jo didenybė fortepijonas ir romantiškoji Mūza Rubackytė?
Vienu žodžiu „romantiškoji“ maestrės apibūdinti neįmanoma – jos muzikalumas skleidžiasi daugelyje emocinių pradų. Šįkart koncerte skambės daug aistringų ispaniškų ritmų. Pianistė Mūza Rubackytė inicijavo Valdovų rūmų tradiciją kasmet pristatyti ne tik fortepijono rečitalį, bet ir jaunuosius talentus, šiemet išgirdome puikią jaunąją violončelininkę Rugilę Juknevičiūtę, koncerte grojo ir Valstybinis Vilniaus kvartetas.
Lietuvos publikos pamėgta M. Rubackytė kasmet parengia konceptualią programą, ir šiemet išgirdome „Ispaniškąją šubertiadą“: nuo romantizmo iki žėrinčios Moriso Ravelio (Maurice Ravel) muzikos...
Paskutinę metų dieną Valdovų rūmuose rengiate du koncertus. Ir visada muzika sukasi apie „Metų laikų“ temą...
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė salė nėra pakankamai didelė tokio pobūdžio koncertams, tad, norėdami pradžiuginti daugiau klausytojų, jau įpratome paskutinę metų dieną rengti du koncertus. Taip bent iš dalies patenkiname poreikį. Dirigento Kristiano Fratimos (Christian Frattima) vadovaujamas kartą metuose susiburiantis orkestras „Cappella temporale“ atliks „Metų laikus“, Nikola Šedevilio pritaikytus tokiems instrumentams kaip ratukinė ryla, miuzetė, fleitos, o orkestras gros tikromis iš žarnų pagamintomis stygomis, kokiomis muzikantai grodavo tais laikais. Koncerte taip pat skambės Žano Batisto Liuli (Jean-Baptiste Lully), Žano Filipo Ramo (Jean‑Philippe Rameau) šokių siuitos.
Suprantu, kad Valdovų rūmų Kalėdų ciklas – įsitvirtinusi tradicija Lietuvos sostinėje?
Žinoma. Tai lėmė ilgametis įdirbis – per dešimtį metų užsitarnavome gerą vardą. Be to, muziejaus aplinka pati savaime yra šventiška, patraukli akiai, visada minimaliai papuošiame salę dar keliais akcentais, kad klausytojai pajustų švenčių nuotaiką. Ir, žinoma, visiems linkime gražių įspūdžių bei gerų Naujųjų metų!
Ačiū už pokalbį.
