Pasaulinio garso asmenybės rodys kelią į naują žydų kultūros ir tapatybės muziejų

Radijo reklama, Rafailo Karpio balsu kviečianti į naują muziejų, ryškiomis spalvomis šviečiantys Pylimo g. 4A langai, reklaminiai skydeliai naujienų portale – tai ženklai, kad nuo sausio 12-osios vidurdienio prasidėjo Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus, neoficialiai, glaustai vadinamo Litvakų muziejumi, viešinimo kampanija.

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>VGŽIM nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>VGŽIM nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>VGŽIM nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>VGŽIM nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>  G. Globytės nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>  G. Globytės nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>VGŽIM nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>VGŽIM nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>  G. Globytės nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>  G. Globytės nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>  G. Globytės nuotr.
Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus.<br>  G. Globytės nuotr.
 L. Cohenas.<br>  Wikimedia nuotr.
 L. Cohenas.<br>  Wikimedia nuotr.
 F. Lewando. <br>  Wikimedia nuotr.
 F. Lewando. <br>  Wikimedia nuotr.
 D. Suchet. <br>  Wikimedia nuotr.
 D. Suchet. <br>  Wikimedia nuotr.
 A. Remeika. <br> R. Mickevičiūtės nuotr.
 A. Remeika. <br> R. Mickevičiūtės nuotr.
 S. Strelcovas. <br> M. Žičiaus nuotr.
 S. Strelcovas. <br> M. Žičiaus nuotr.
 Kampanijos vizualizacija.
 Kampanijos vizualizacija.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jan 14, 2024, 4:06 PM

Kampanijoje minimi faktai ir intriguojančios istorijos atveria duris į lietuviams mažai pažinią, itin turtingą litvakų kultūrą, be kurios neįsivaizduojama šiandieninė Lietuva.

Žmonės, praturtinę Lietuvą

Lankytojus muziejus pasitiks nuo sausio 18 dienos. O jo reklamos „veidais“ pasirinktos kiekviena savaip su Lietuva susijusios – čia gimusios, gyvenusios ar šaknų turinčios – pasaulinės asmenybės, kurios reprezentuoja skirtingas gyvenimo sritis: muzikos legenda, dainų autorius ir atlikėjas Leonardas Cohenas, vegetariško maisto restorano prieškario Vilniuje savininkė Fania Lewando, gydytojas, Nobelio premijos laureatas Bernardas Lownas ir TV žiūrovų pamiltas aktorius Davidas Suchet (Erkiulis Puaro).

Muziejaus viešinimo kampanija kuriama bendradarbiaujant su tituluota ir nekasdieniais sprendimais garsėjančia reklamos agentūra „Not Perfect Vilnius“. Tai viena kūrybiškiausių reklamos agentūrų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Jos kūrybiniai darbai yra pelnę apdovanojimų prestižiniuose pasaulio reklamos festivaliuose – „Kanų liūtuose“, „London International Awards (LIA)“, „Eurobest“, „Epica“, „Cresta Awards“.

„Atverdami naujo muziejaus erdves siekėme pasitelkti įdomius simbolius, „įveiklinti“ žinomas asmenybes, nebijojome pasitelkti aštresnių, smalsumą skatinančių klausimų, į jaunesnę lankytojų kartą orientuotų vizualinių sprendimų. Tam, suprantama, reikėjo išorės pagalbos. Daug diskutavome, keitėmės nuomonėmis su kolegomis muziejininkais ir mums padėjusia „Not Perfect“ komanda.

Dirbant su šia įmone išgyvenome labai įdomų kūrybinį procesą, kurio rezultatas, tikiu, intriguos ir pakvies apsilankyti naujame Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje“, – sakė Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Simonas Strelcovas.

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus – pirmasis valstybės istorijoje, nuosekliai ir skirtingais rakursais pristatantis unikalią žydų kultūrą, papročius, tikėjimą. Po Antrojo pasaulinio karo kalbant apie bendruomenės gausą ir klestėjimą dažniausiai tenka pasitelkti žodį „buvo“, tačiau jos palikimo turtingumas sunkiai aprėpiamas, o Lietuvos žmonėms – gana menkai pažįstamas.

Dabartinė visuomenė nepelnytai yra primiršusi arba nežino čia gimusių ar iš čia kilusių litvakų nuopelnų pasaulio kultūrai, mokslui, ekonomikai, politikai, menams. Dėl to viešinimo kampanijoje ir apskritai veiklos perspektyvoje Litvakų muziejus renkasi bendrystės, bendrabūvio strategiją, kuri atskleidžia, kaip žydai praturtino Lietuvą.

Tiesos atkūrimas ir išsaugojimas

Litvakų muziejus savo erdves ir eksponatus siekia pristatyti paprastai ir populiariai, kad žinios apie unikalią litvakų kultūrą pasiektų kuo platesnį visuomenės ratą.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus komandą naujojo padalinio brendingo ir komunikacijos klausimais konsultavęs komunikacijos strategas Arnoldas Remeika įsitikinęs, kad Litvakų muziejus prisidės prie žydų palikimo išsaugojimo ir jo sklaidos kuo platesniam mūsų visuomenei ratui – ne tik istorikams ar išsamiai besidomintiems.

„Sudominti, įdomiai papasakoti, lopyti žinojimo spragas – tokia, mano galva, yra šio muziejaus misija. Ne veltui ir naujojo muziejaus reklamos kampanijoje, kuriai pasitelkta viena rimčiausių Baltijos šalyse kūrybinių agentūrų, naudojami ir tie garsūs veidai, ir tos negirdėtos istorijos, ir tie mūsų stereotipai, kuriuos pats laikas paneigti ir kurių dažnas apie žydus turime“, – sakė daugiau nei penkiolika metų kultūros, meno, švietimo ir gyvenimo būdo projektų komunikacijoje dirbantis strategas.

Anot jo, šiandien neblogai žinome tragišką žydų likimą, tačiau apie tai, kaip ši tauta Lietuvoje ir Vilniuje atsirado, kaip ir kuo gyveno, kokį milžinišką palikimą paliko, kokios kultūrinės įtakos turėjo lietuviams, kaip išsisklaidė po pasaulį, kuo šiandien garsina ne tik savo tautą, bet ir Lietuvą, kurioje kadaise gyveno, – mažai tekalbama.

„Viena ausimi šį bei tą esame girdėję, dažniausiai nuotrupas, o apie kai kuriuos dalykus iš Lietuvos žydų gyvenimo ir visai nenutuokiame, vis dar vadovaujamės dažnai klaidinančiais stereotipais. Juk nustembame sužinoję, kad cepelinus žydai valgė kur kas anksčiau už mus, kad garsus dainininkas L. Cohenas kilęs iš Kauno litvakų ar kad mūsų kasdienėje kalboje dažnai naudojami žodžiai neretai yra hebrajiški: „chebra“ – tai tiesiog draugų kompanija, o „bachūras“ – vaikinas“, – vardijo A. Remeika.

O sužinoti, pasak jo, būtina: „Tik taip galėsime pažinti ir pagerbti tuos, kurie čia gyveno, ir pasidžiaugti tais, kurie tebegyvena – šalia Vilniuje ar už tūkstančių kilometrų kur nors Pietų Afrikoje. Galų gale tik taip galėsime prisidėti prie tiesos atkūrimo ir išsaugojimo. Tik taip galėsime būti savo daugiatautės šalies tikri piliečiai. Žinantys jos istoriją, pažįstantys ir gerbiantys visus čia gyvenusius ir tebegyvenančius“, – tikino A. Remeika.

Leonardas Cohenas

Monrealyje (Kanada) gimęs muzikos genijus, dainų kūrėjas ir atlikėjas Leonardas Cohenas (1934–2016) – vienas iš gausios pasaulinio garso litvakų plejados. Abu Leonardo tėvai turi saitų su Lietuva: tėvo senelis dėstė Vilkaviškio ješivoje, o Kaune gimusi mama augo religingo žydų išminčiaus šeimoje.

L. Coheno nepaprastas talentas padarė didžiulį poveikį nesuskaičiuojamai daugybei dainininkų ir dainų kūrėjų, taip pat popkultūrai.

Fania Lewando

Fania Lewando (1888–1941) 4-ajame dešimtmetyje Vilniuje turėjo pirmąjį košerinį (ir gana nepigų) vegetariškų patiekalų restoraną. Jo svečių knygoje, sakoma, įrašą paliko pats Markas Chagallas.

Atidaryti tokį restoraną, kai labiausiai vertinti mėsos patiekalai, buvo gana drąsus žingsnis. Ir Fanios pastangomis vegetariškas maistas tapo madingas.

1938 metais F. Lewando parašė vegetariškų patiekalų knygą. Po daugelio metų ji atsitiktinai buvo rasta Londono antikvariate. 2015 metais išversta į anglų kalbą, o 2016 – ir į lietuvių.

Bernardas Lownas

Prieš porą metų miręs išėjęs žymaus kardiologas, defibriliatoriaus išradėjas, Nobelio premijos laureatas Bernardas Lownas (1921–2021) gimė ir augo Utenoje. Jo tėvas čia turėjo lentpjūvę.

1935 metais 14-metis jaunuolis su šeima išvyko į JAV. Visą gyvenimą paskyrė moksliniams širdies tyrimams. 7-ajame dešimtmetyje jis prisidėjo prie to, kad buvo imti naudoti nuolatinės elektros srovės defibriliatoriai.

Medikas buvo vienas tarptautinės gydytojų grupės, kuri 1985 metais pelnė Nobelio taikos premiją, įkūrėjų. Apdovanojimas paskirtas už pastangas sustabdyti branduolinį ginklavimąsi. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo B. Lownas du kartus lankėsi gimtinėje. 2002 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2018 metais jam suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.

Davidas Suchet (Erkiulis Puaro)

Davido Suchet protėviai žydai gyveno visai šalia Kretingos. Jo tėvas gimė Pietų Afrikoje, o suaugęs persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę. Aktoriaus senelis Isidorius, pradėjęs gyvenimą Pietų Afrikoje, Suchedowitzo pavardę pakeitė į Suchet ir skelbė, kad yra kilęs iš Klaipėdos krašto.

Detektyvo Puaro vaidmenį TV aktorius kūrė ištisus 22 metus. 65-erių D. Suchet daugiau kaip du dešimtmečius vaidino visam pasauliui gerai pažįstamą belgų detektyvą. Pagal garsios britų rašytojos Agathos Christie romanus ir apsakymus nufilmuota 70 serijų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.