LATGA Muzikos kūrinių skyriaus Licencijavimo poskyrio vadovo Arvydo Adamonio teigimu, licencija metams jam būtų kainavusi beveik penkis kartus pigiau.
– Ar per pastaruosius 3–6 mėnesius dėl muzikos kūrinių naudojimo be licencijos yra nubaustos kokios nors kavinės, restoranai, grožio salonai ar panašios įstaigos? – paklausėme A.Adamonio.
– Muzikos kūrinių naudojimas be licencijos – autorių teisių pažeidimas, už kurį gali būti taikoma administracinė ar civilinė atsakomybė. Per šiuos metus buvo keletas tokių atvejų ir trims įmonėms buvo paskirtos baudos. Tačiau gana dažnai naudotojai sumoka kompensacijas už kūrinių naudojimą be sutarties ir pareiškimai iš policijos atsiimami. Daugiausiai bylų iškeliama kavinėms ir restoranams.
– Kada paskutinį kartą teko taikyti tokio poveikio priemonę? Kokio dydžio baudą teko sumokėti pažeidėjui?
– Paskutinį kartą už tokį nusižengimą nubaustas kirpyklos savininkas iš Panevėžio. Mūsų žiniomis, jam skirta net 290 Eur siekianti bauda. Palyginimui – mūsų licencija metams už muzikos kūrinių naudojimą jam būtų atsiėjusi apie 60 Eur.
– Kokios sankcijos pagal teisės aktus gresia šioms įstaigoms, kurios muzikos kūrinius naudoja be licencijos?
– Administracinės bylos keliamos dėl pažeidimų, numatytų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15, 72, 73 ir 87 straipsniuose, o policija priima nutarimus vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio nuostatomis. Pažeidėjams gresia baudos nuo 280 iki 3500 Eur. Beje, civiline tvarka gali būti išieškomas dvigubai didesnis autorinis atlyginimas negu priklausytų mokėti pagal sutartį. Kalbant apie pažeidimus, susijusius su viešu kūrinių atlikimu, baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.
– Kokias dar poveikio priemones taikote?
– Pirmiausia labai daug dirbame tiesiogiai su kūrinių naudotojais – aiškiname (kartais labai ilgai ir kantriai), kodėl jiems reikia pasirašyti licencinę sutartį su mūsų organizacija ir mokėti vienokio ar kitokio dydžio atlyginimą autoriams už kūrinių naudojimą.
– Kaip sužinote apie pažeidėjus? Pasiskundžia autoriai? Praneša paprasti žmonės?
– Didžiąją dalį tokio tipo autorių teisių pažeidimų aptinkame patys. Tai daro mūsų specialistai, tikrinantys įmones visoje Lietuvos teritorijoje. Tik retais atvejais pasitaiko pranešimų iš šalies.
– Per pastaruosius 10 metų tokių pažeidėjų padaugėjo ar sumažėjo? Apie ką byloja jų mažėjimas (ar daugėjimas)?
– Galime pasidžiaugti, kad tokių pažeidėjų kasmet mažėja. Veikiausiai dėl mūsų asociacijos įvairiomis priemonėmis vykdomos edukacijos daugelis verslo atstovų yra susipažinę su autorių teisių pagrindais ir žino apie pareigą atsiskaityti su kūrėjais. Taigi, teisinių poveikio priemonių tenka imtis vis rečiau.
Susiję straipsniai
– Skirtingo ploto įstaigos, sulaukiančios skirtingo skaičiaus klientų, moka skirtingas sumas. Kokie yra tarifai? Nuo ko jie priklauso?
– Dar XX amžiaus pabaigoje Pasaulinė prekybos organizacija ir pasaulio kolektyvinio autorių teisių administravimo bendrijas siejanti organizacija CISAC surašė didelės apimties dokumentą apie tarifų formavimo principus.
Pagal ten išdėstytas rekomendacijas procentinis tarifas nuo naudotojo pajamų taikomas tuo atveju, kai naudotojo gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su kūrinių naudojimu – pavyzdžiui, bilietams į koncertus, spektaklius ir pan. Kai pajamos tiesiogiai nesusijusios su kūrinių naudojimu, rekomenduojama taikyti fiksuotas sumas, kurios yra aiškios, paprastai suskaičiuojamos / suprantamos tiek kūrinių naudotojams, tiek ir teisių turėtojams.
Fiksuotų sumų nustatymui naudojami įvairūs kriterijai, tokie kaip muzikos reikšmė veikloje (naktiniams muzikos klubams muzika reikalingesnė nei kirpykloms – čia ir yra atsakymas, kodėl kavinės, barai ir klubai moka daugiau nei kirpyklos) ar potencialios publikos kiekis (didelę salę turinti kavinė moka daugiau už kavinę-kišenėlę).