Tačiau prakalbęs, apie šio indėlio svarbą jis užtikrintas – šalyje jau yra puikiai šią sferą išmanančių verslų – tai „Norfa“, kurios parama šalies kultūros įstaigoms itin svarbi.
Generalinis Nacionalinio Lietuvos operos ir baleto teatro, Nacionalinio dramos, Valstybinio Šiaulių dramos teatro, Nacionalinės filharmonijos, M. K. Čiurlionio rėmėjas „Norfa“ supranta, kad siekiant užtikrinti aukšto lygio meno vystymąsi šalyje jam reikia ištiesti pagalbos ranką.
Aktyviai prie premjerų, kitų renginių, menininkų gastrolių ir ugdymo prisidedantis prekybos tinklas tikras pavyzdys.
Filharmonijos vaizdo pamokoje – pažintis su smuiku ir altu
„Lietuvoje yra puikių mecenavimo iniciatyvų, tokių kaip įmonių grupės „Norfa“ nuolatinė parama. Toks kryptingas ir nuoseklus kultūros ir verslo ryšys, kai finansinis indėlis skiriamas kilniai ir oriai, nelaukiant atpildo, manyčiau, ir yra tikrasis mecenavimas“, – užtikrinai naujienų portalui Lrytas sakė ministras.
Paklaustas, kokį vaidmenį mecenatystė atlieka šalies kultūros sektoriuje, Š. Birutis pažymėjo, kad vertinimai gali būti įvairūs.
Susiję straipsniai
„Objektyviausias rodiklis šiuo atveju yra „Pasaulinis dalijimosi indeksas“, pagal kurį matuojama ir filantropija, žmonių valia remti ir dalintis.
Pagal šį indeksą, 2021 m. Lietuva buvo 99 vietoje ir tai buvo aukščiausia kada nors pasiekta pozicija. Tuo metu 2024 m. Lietuva užėmė tik 139 vietą iš 142 valstybių.
Akivaizdu, kad šioje srityje reikia pokyčių ir jie yra numatyti pateiktame Vyriausybės programos nuostatų kultūros srityje įgyvendinimo plano projekte“, – kalbėjo politikas.
Visgi, jis pridėjo, jog reikia įvertinti ir tai, kad palyginti jaunoje valstybėje mecenavimo tradicija dar tik formuojasi.
„Viena svarbiausių mūsų užduočių – paskatinti šį procesą ir jį įtvirtinti. Tam reikalingas aiškus mecenavimo mechanizmas, kuris iš vienos pusės skatintų verslą tai daryti, iš kitos – telktų jį valstybei reikalingiems darbams, nurodant aiškias kryptis, prioritetus.
Reikia suprasti, kad kultūra yra labai svarbus įrankis, jis generuoja aiškią pridėtinę vertę, kuri Valstybės duomenų apsaugos agentūros skelbiamais išankstiniais duomenimis 2023 m. sudarė šiek tiek daugiau nei 2 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės.
Neabejoju, kad jei Lietuvoje mecenavimo tradicija susiformuotų, o mechanizmas veiktų sklandžiai, net ir taikant mokestines paskatas mecenatams, šis rodiklis tik augtų ir duotų didžiulę grąžą mūsų valstybei ir jos žmonėms“, – mintimis dalijosi jis.
Ir nors vyriausybė ieškos būdų, kaip aktyviau į kultūros puoselėjimą įtraukti verslus, puikus „Norfos“ pavyzdys įrodo – atsakingų verslo atstovų jau yra.