Šiemet „Oskarą“ pelnęs „Potvynis“ (tiksliau būtų „Srautas“, „Srovė“, „Tėkmė“, latviškai – “Straume“) – kaimyninėje Latvijoje sukurtas filmas, kurio režisierius yra 30-metis Gintas Zilbaluodis. Filmo pasaulinė premjera įvyko praėjusių metų Kanų kino festivalyje, ir nuo to gegužės 22-osios vakaro viskas eina tik geryn.
Tarp festivalių ir apdovanojimų, kurių komisijos neliko abejingos „Potvyniui“, – Ansi tarptautinis animacinių filmų festivalis, Gvadalacharos tarptautinis kino festivalis, Otavos tarptautinis animacijos festivalis, Europos kino apdovanojimai ir galybė kitų.
G.Zilbaluodžio ir kolegų sąskaitoje – Auksinis gaublys, aukščiausias Prancūzijos kino įvertinimas „Cezaris“ ir jau minėtas „Oskaras“ už geriausią animacinį filmą. Taip pat – „Oskaro“ nominacija geriausio tarptautinio filmo kategorijoje ir dvi Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimų nominacijos.
Be to, pasaulio kino teatruose filmas surinko jau per 34 mln. eurų – tai maždaug dešimt kartų daugiau nei jo biudžetas. Taigi, nors pajamomis „Potvynis“ negali lygintis su didžiųjų Holivudo studijų produkcija, santykiniai jo laimėjimai, tarp jų – ir visi apdovanojimai, tiesiog puikūs.
Filmo anonsas:
„Potvynis“ yra mano antrasis ilgametražis filmas po pirmojo „Toli nuo namų“, kurį sukūriau vienas. Tai yra, ir parašiau, ir surežisavau, ir suanimavau, ir muziką sukūriau, ir taip toliau. Taigi pirmas sykis, kai dirbau su komanda, buvo būtent kuriant „Potvynį“, – neslėpė latvis.
Anot jo, pasitelkus filmo veikėjus, galima papasakoti ir istoriją, kaip jis buvo sukurtas. Kad ir visų pamiltas tamsiai pilkas katinėlis – „Potvynio“ pradžioje jis labai savarankiškas, bet palaipsniui išmoksta pasitikėti kitais ir bendradarbiauti su kartu valtyje plaukiančiais kapibara, lemūru ir auksaspalviu retriveriu. Taigi šis filmas, dominantis visų amžiaus grupių žiūrovus, – ir labai asmeniška istorija.
„Potvynis“ puikiai sutiktas daugelyje pasaulio šalių. Viena to priežasčių – filmas neturi dialogų, taigi yra universaliai suprantamas.
„Vis dėlto tai nėra nebylus filmas – muzika ir garsas jame atlieka itin svarbius vaidmenis ir praturtina patirtį. Net, sakyčiau, labiau nei daugelyje filmų, mat čia garsai nekonkuruoja su dialogais ir istoriją galima pasakoti ne tik vizualiai, bet ir garsais, muzika, kameros darbu bei montažu ir išbandyti šių sričių ribas“, – neabejoja G.Zilbaluodis.
„Dar norėjome, kad mūsų personažai elgtųsi kaip tikri gyvūnai. Jie nešneka, neskaldo juokelių, o elgiasi kaip tikri katinai ir šunys. Manau, būtent dėl to ši istorija gerokai emociškai paveikesnė ir intensyvesnė, nes mums šie gyvūnai išties rūpi. Jie išsaugo tyrumą, ir galime įsivaizduoti, kad filmo siužetą patiria mūsų pačių augintiniai. Tiesą pasakius, manau, kad būtent tai ir padėjo filmui atrasti savo žiūrovą“, – apie „Potvynio“ sėkmės raktą pasakojo latvių režisierius.
G.Zilbaluodis neslėpė, kad jo suburta komanda turėjo išsikėlusi užduotį sukurti filmą, kuris jaudintų tiek vaikus, tiek suaugusiuosius: „O tai nėra labai lengva, ypač kai dar tik pristatinėji filmo idėją. Bet vienas mūsų tikslų buvo nenuvertinti vaikų intelekto bei papasakoti istoriją, kurioje būtų vietos ir interpretacijoms, ir paslapčiai. Taip pat – užduoti klausimus, bet nebūtinai pateikti atsakymus. Žinoma, yra ir lengvesnis aspektas – tai nuotykių komedija apie žvėrelius.“
„Potvynis“ šiuo metu rodomas visos Lietuvos kino teatruose. Filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“.