Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), Nacionalinė filharmonija, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, Valstybinis Šiaulių dramos teatras – visos šios įstaigos glaudžiai bendrauja su verslais ir puoselėja šimtametes mecenatystės tradicijas.
Koja kojon greta jų žengia ištikimas draugas – prekybos tinklas „Norfa“, kuris jau ne vienerius metus užtikrina kokybiškų renginių klestėjimą.
Įmonė rodo pavyzdį, kaip verslas gali aktyviai ir atsakingai prisidėti prie kultūrinės aplinkos puoselėjimo.
„Norfa“ ne tik remia įvairius renginius, bet ir prisideda prie kūrybinių iniciatyvų, skatindama Lietuvos menininkų augimą ir meno prieinamumą visuomenei.
Visų įstaigų vadovai naujienų portalui Lrytas kalbėjo apie nepamatuojamą mecenatystės ir partnerystės su „Norfa“ naudą ir pabrėžė, kad tai ji meno įstaigoms ypač svarbi.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Vienu svarbiausių šalies kultūros židinių laikomas LNDT neapsiriboja vien valstybės skiriamomis lėšomis.
Prie teatro veiklos „Norfa“ prisideda suteikdama ne tik finansinę paramą, bet ir kūrybinę laisvę, o šios partnerystės dėka teatras turi galimybę spręsti, kur labiausiai reikalingi papildomi ištekliai, pokalbio metu naujienų portalui Lrytas atskleidė teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Skaržinskaitė.
„Su mecenatyste ir parama yra taip. Jeigu žiūrėtume procentiškai ir absoliučiais kiekiais, ji nėra didelė, bet labai svarbi.
Paprastai mecenatai ir paramos tiekėjai savo lėšas skiria teatro kūrybinei veiklai. Valstybės skiriamo finansavimo nepakanka, todėl tam teatras nuolat ieško papildomų pajamų.
Parama yra panaudojama būtent kūrybai. Tai yra viena iš sudedamųjų dalių finansavimo dalių leidžianti teatrui įgyvendinti numatytus projektus“, – kalbėjo I. Skaržinskaitė.
Specialistė išskyrė ryškų „Norfos“ indėlį, kuris itin prisideda prie teatro gyvavimo ir vykdomos veiklos.
„Jau trečią sezoną savo iniciatyva „Norfa“ remia LNDT. Ji yra vienas retų mecenatų, kurie iš principo lėšas skiria ne labai konkretiems projektams.
Mūsų sutartyje taip ir parašyta – parama skiriama visoms nuostatuose numatytoms veikloms finansuoti.
Tai reiškia, kad mes paramą galime panaudoti savo nuožiūra. Jų skirtas lėšas naudojame kūrybinei veiklai, nes tai yra ta sritis, kur mums finansavimo tikrai trūksta“, – apie laisvą ir labai svarbų teatro bei „Norfos“ ryšį kalbėjo I. Skaržinskaitė.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Pilnos salės žmonių, viena kitą lydinčios premjeros ir aukščiausia veiklos kokybė – tuo jau ne vienus metus gali pasigirti sostinės širdyje įsikūręs LNOBT. Jo kelią į sėkmę lydi ir „Norfa“.
„Valstybės lėšomis finansuojamas darbo užmokesčio fondas, iš dalies – pastato išlaikymas ir iš dalies – meninė veikla. Dėl šios priežasties mecenatystė ir verslų parama mums yra labai svarbi. Dalį pajamų gauname iš parduotų bilietų, tačiau mecenavimas svarbus net keliais aspektais.
Visų pirma, tai finansinis indėlis, be kurio sunkiai galėtume vykdyti meninę veiklą. O antra, tai verslo atstovų įgalinimas tapti mūsų veiklos bendrakūrėjais.
Manau, kad tai labai svarbu, nes ateidamas su parama verslas supranta, vertina meno svarbą ir prisidėdamas savo indėliu žino šios investicijos prasmę. Taip pat tai ir edukacija – verslo atstovai įtraukiami į teatro veiklą, projektų paruošimą, mato, kaip ir kuo gyvename, tokiu būdu atsiranda sinergija tarp mūsų“, – apie paramos svarbą kalbėjo LNOBT vadovė Laima Vilimienė.
Teatro vadovė pridėjo, kad kiekvienos dienos šviesą išvystančios premjeros atsiradimas neapsieina be rėmėjų indėlio, tad teatras labai dėkingas visiems savo rėmėjams.
„Nors tam tikra procento dalimi mus finansuoja valstybė, tikrai didelę dalį turime prisidėti patys. Be rėmėjų pagalbos neišsiverstume.
Be to, turime mums svarbių išskirtinių projektų, jiems nėra skiriamas finansavimas, todėl be paramos jų tiesiog nepavyktų įgyvendinti“, – dalijosi generalinė direktorė.
Nacionalinė filharmonija
Filharmonijos duris atvėrusi direktorė Rūta Prusevičienė prakalbo apie paramos ir mecenatystės svarbą, kuri įstaigai leidžia palaikyti kūrybos dvasią ir skatina drąsiausias idėjas įgyti formą. „Nors mecenatystė, verslų ir privačių asmenų parama sudaro ne itin didelę procentinę dalį, ji mums itin svarbi.
Paramos negalėtume naudoti atlyginimams ir pastatui, ji skiriama tam, kad vyktų kūrybinis proveržis, būtų įgyvendinamos ypatingos idėjos, būtų galima pasikviesti labai norimus solistus, dirigentus, orkestro narius iš užsienio“, – pasakojo filharmonijos direktorė.
R. Prusevičienė prasitarė, kad dauguma net neįtartų, kokių dar išlaidų turi įstaiga, todėl itin vertina verslų paramą. „Nuoma, lietuvių ir užsienio kompozitoriai, dauguma priklauso svarbioms leidykloms, todėl kiekviename koncerte skambėsiantiems kūriniams reikia nuomoti oficialias natas, pasirašyti sutartis su leidyklomis – tai didelės išlaidos.
Taip pat instrumentų pirkimas. Vienas pats pigiausias instrumentas kainuoja 7–8 tūkstančius eurų. Pigiausias styginis instrumentas – 30 tūkstančių.
Su tuo yra susijęs nuolatinis lėšų, investicijų poreikis. Esame sveikai konkurencingoje aplinkoje, todėl mūsų informacinė, reklaminė sklaida yra taip pat nepaprastai svarbi.
Lietuvos sostinėje vyksta tiek daug renginių, kai kas tai lygina net su pasaulio metropoliais – Berlynu, Paryžiumi, Londonu ar Niujorku – todėl norime save pozicionuoti, pristatyti, skelbti apie savo veiklą.
Tam turime dideles reklamines, rinkodarines kampanijas, džiaugiamės ištikimais partneriais, tarp kurių naujienų portalas Lrytas, tačiau reikia lėšų“, – apie tik dalį visų išlaidų, su kuriomis tenka tvarkytis įstaigai, prabilo vadovė.
Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
Daugybę kultūros įstaigų, tarp jų ir M. K. Čiurlionio menų mokyklą, remianti „Norfa“ prisideda prie iškiliausiųjų meno atstovų ugdymo.
Girdėję pasakas apie slaptą krikštamotę fėją daugelis net nesusimąsto, kad už naujo smuiko, išvykos į tarptautinį festivalį ar modernesnio kompiuterio slepiasi gerai žinomas prekybos tinklas „Norfa“.
Apie tai interviu metu naujienų portalui Lrytas pasakojo mokyklos direktorius Dainius Numgaudis.
„Sakoma, kad dažniausiai visi iš mecenatų laukia tik pinigų. Tačiau vadovaujamės tuo, jog jeigu esi mecenatas, esi daug pasiekęs kitose skirtyse ir mums reikia iš tų žmonių mokytis, mokytis, kaip jie pasiekė tą dalyką.
Tokio dydžio mokyklai, kurioje yra tiek veiklos sričių, direktoriui ir kitiems yra sunku priimti sprendimus, kas šiuo metu yra svarbu. Visuomet yra klausimas – naujas kompiuteris, ar naujas smuikas.
Aišku, dabar kompiuterių kainos nėra tokios aukštos, bet buvo laikas, kai tai buvo prabanga. Pavyzdžiui, ilgą laiką neturėjome išmaniųjų ekranų – tikslas buvo per metus įsigyti bent tris, tačiau pamatę, kad labai ilgai link to eisime, susiradome rėmėjų ir per šiuos metus jų įsigijome 20. Daug kainuoja ir instrumentų atnaujinimas.
Įsivaizduokite, turime 124 fortepijonus ir pianinus – juos atnaujinti, prižiūrėti, remontuoti, pakeisti senesnius ir nekokybiškus tikrai padeda rėmėjų pinigai.
Šiomis lėšomis paremiame ir kai kurių mokinių kelionės į, pavyzdžiui, tarptautinius konkursus – tikrai yra mokinių, kurie gali garsinti ne tik mokyklą, bet ir šalį, bet nebūtinai jų tėvai yra pajėgūs juos išleisti į užsienį.
Galų gale prisidedame prie kai kurių mokinių instrumentų remonto. Esame bendruomenė – atliepiame šeimų poreikius, nors tam daug pinigų neturime, čia pasitarnauja rėmėjų lėšos – kiekvienas ateinantis euras mums labai svarbus.
Labai džiugina tai, kad tie, kurie mus paremia pinigais, dažniausiai nekelia jokių sąlygų. Jie žino mokyklą, ją vertina.
Mes taip pat juos laikome bendruomenės nariais, kviečiame į renginius“, – plačiai mintimis dalijosi mokyklos vadovas.
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Šis sezonas pagrindinei Šiaurės Lietuvos kultūros institucijai išties išskirtinis – generaliniu rėmėju tapusi „Norfa“ Šiauliams dovanojo dar daugiau galimybių žydėti kultūrai. Dėl šios priežasties kalbėdamas apie paramą ir mecenatystę teatro vadovas Aurimas Žvinys išskyrė naująjį, šių metų sezoną.
„Bijau sumeluoti, bet tikėtina, kad pirmą kartą turime mecenatą. Tai yra privatus kapitalas „Norfa“.
Tarpe didelių kultūrinių įstaigų atsiradome ir mes – regiono teatras. Džiaugiamės, kad turime didesnį, svaresnį privačių lėšų prisidėjimą.
Pirmiausia, šios paramos vaidmuo yra moralinis. Smagu, jog esame įdomūs, aktualūs ir žmonės mato prasmę invertuoti bei remti kultūrą. Taip pat tie pastatymai arba sumanymai, kuriuos norime įgyvendinti, niekada nėra finansuojami ir paprastai viską dėl finansavimo trūkumo tenka ženkliai mažinti.
Dėl šios priežasties „Norfos“ pinigai 99 proc. atitenka būtent kultūrinių projektų įgyvendinimui. Kadangi mes teatras, dažniausiai juos skiriame naujų pastatymų kūrimui“, – išsamiai pasakojo Šiaulių dramos teatro direktorius.
A.Žvinys pridėjo, kad „Norfos“ parama atitinkamomis dalimis jau yra pridedama prie kiekvieno teatre statomo spektaklio.
„Viskas, ką pradėjome šį sezoną – tai Aleksandro Špilevojo „Migla“, vaikiškas kalėdinis spektaklis „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ ir visi kiti sumanymai yra pakankamai brangūs, todėl prie naujų šio sezono pastatymų šie pinigai ir prisideda.
Tai viena vertus palengvina, kita vertus praturtina spektaklį. Teatre juokaujame, kad su dviem kėdėm vienu stalu scenoje būtų sudėtinga kažką nustebinti, todėl parama mums leidžia turėti didesnes galimybes, geresnius, labiau išpildytus pastatymus“, – naujienų portalui Lrytas komentavo vadovas.