Birželio 6–15 dienomis šiauliečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į neeilinį renginį – jau trečią kartą vyksiantį kultūros festivalį miesto erdvėse „Teatrodromą“.
Išskirtinė premjera – lietuvių pamėgto filmo „Pietinia Kronikas“ įkvėptas spektaklis, daugybė performansų, pasirodymų, į kuriuos galės įsitraukti ir miestiečiai – štai, ką žada Šiauliai.
Apie tai, kas laukia, sutikusi papasakoti teatro meno vadovė Nomeda Šatkausienė atvira – renginys žada būti nepamirštamas.
Kad jis išvystų dienos šviesą, aktyviai prisidėjo ir kultūrą remiantis prekybos tinklas „Norfa“.
Šiauliams ši partnerystė itin svarbi, mat šį sezoną „Norfa“ tapo ir VŠDT rėmėju, kuris padeda menui klestėti regionuose.
„Bijau sumeluoti, bet tikėtina, kad pirmą kartą turime mecenatą. Tai yra privatus kapitalas „Norfa“.
Tarp didelių kultūrinių įstaigų atsiradome ir mes – regiono teatras. Džiaugiamės, kad turime didesnį, svaresnį privačių lėšų prisidėjimą.
Pirmiausia, šios paramos vaidmuo yra moralinis. Smagu, jog esame įdomūs, aktualūs ir žmonės mato prasmę investuoti bei remti kultūrą. Taip pat tie pastatymai arba sumanymai, kuriuos norime įgyvendinti, niekada nėra finansuojami ir paprastai viską dėl finansavimo trūkumo tenka ženkliai mažinti.
Dėl šios priežasties „Norfos“ pinigai 99 proc. atitenka būtent kultūrinių projektų įgyvendinimui. Kadangi mes teatras, dažniausiai juos skiriame naujų pastatymų kūrimui“, – naujienų portalui Lrytas yra išsamiai pasakojęs Šiaulių dramos teatro direktorius Aurimas Žvinys.
O kol daugelis laukia artėjančios vasaros, N. Šatkausienė kviečia susipažinti su „Teatrodromu“.
– Šiemet „Teatrodromas“ jau trečią kartą kviečia į miesto erdves – koks yra festivalio konceptas ir ką ruošiate?
– Festivalis ypatingas, nes jis vyksta ne pačiame teatre, o mieste. Taip jis ir vadinasi – scenos menų festivalis miesto erdvėse.
Mūsų vizija yra Šiaulių publikai parodyti spektaklius, kurie išeina iš tradicinių dramos teatro rėmų. Tai tokių žanrų spektakliai, kokių teatre nekuriame – šiuolaikinis cirkas, šiuolaikinis šokis, įvairios patyriminės kelionės, performansai.
Norime pristatyti tai, kas sezono metu buvo įdomiausia, reikšmingiausia. Svarbu, kad miestiečiai galėtų pamatyti ne tik scenos dėžutėje rengiamus dramos spektaklius, bet ir plačiau susipažintų su scenos menu.
Kasmet festivalis trunka apie 10 dienų. Kasdien pasiūlome po ypatingą, įdomų pasirodymą.
Taip pat programą stengiamės pakreipti kažkokia kryptimi, turėti akcentą. Šiais metais turime keletą pasirodymų, kurie yra skirti arba konkrečioms bendruomenėms, arba įtraukti gyventojus į patį kūrybos procesą. Norime, kad jie ne tik stebėtų, bet ir taptų dalyviais.
– Kaip tai atrodo? Ar mieste yra viena erdvė, kurioje kasdien vyksta renginiai, o gal tai išsidėstę po visus Šiaulius? Kaip bus įtraukiami aplinkiniai?
– Festivalis vyksta labai įvairiose miesto vietose. Stengiamės surasti unikalias, išskirtines vietas, kurios Šiauliečiams yra mažai pažįstamos, o net jei ir pažįstamos, per kūrybą ir meną norime padėti ją pažinti kitaip.
Pavyzdžiui, pernai pasirodymų turėjome Pietiniame miesto rajone, Kalniuko rajone, Salduvės piliakalnyje, kur žmonės yra įpratę tik pasivaikščioti – tačiau, įgyvendinta idėja tampa ypatinga, žmonės į vietą pažvelgia kitaip.
Kartais pasirenkamos ir uždaros vietos, pavyzdžiui, spektaklį rengiame kavinėje.
Yra nemažai pasirodymų, kurie žmones užklumpa netikėtai. Pavyzdžiui, miesto bulvare buvo parodytas performansas „Džiaugsmo upė“, kurio metu per visą bulvarą riedėjo juodi kamuoliukai – tai žmones privertė atsigręžti.
Bendruomeniniai projektai numatyti ir šiais metais – vienas ryškiausių bus šokio spektaklis „Insane“ (liet. „Beprotiškas“), kuris likus trims savaitėms iki pasirodymo įvairias miesto bendruomenes arba pavienius žmones kvies prisijungti į kūrybinę komandą.
Jie bus save norintys išbandyti šokėjai. Choreografas ir profesionalūs šokėjai padės jiems sukurti šokį – spektaklis bus parodytas viešai. Patys žmonės taps dalyviai.
– Ar šiauliečiai jau spėjo susipažinti su festivaliu, jį pamilti? Ar jie laukia naujos miestą užpildysiančios meno bangos?
– Pirmasis festivalis parodė, kad žmonės yra pasiilgę kitokio meno, netikėto požiūrio į scenas. Dauguma žanrų jiems buvo mažai matyti.
Pirmas festivalis buvo labai sėkmingas, todėl kartelę reikėjo išlaikyti. Svarbu sudominti, nesikartoti, todėl kiekvieną kartą ieškome kažko naujo. Per tris metus užsiauginome auditoriją, kuri festivalio laukia.
Šiauliuose festivalių nėra daug. Visos naujovės žmones šiek tiek trikdo, jie netikti, kad tai nemokamas renginys, kurį galima tiesiog stebėti gatvėje. Norisi vasaros pradžioje miestui suteikti gyvybės.
– Festivalyje laukia ir premjera – spektaklis „Šok, Edita, Šok“. Jis bus parengtas garsiojo Rimanto Kmitos romano „Pietinia Kronikas“ motyvais. Ko galima tikėtis iš šio pasirodymo, kuo jis bus ypatingas?
– Festivalis siekia būti ne tik kūrybos aikštele, bet ir kasmet prodiusuoti bent po vieną premjerą. „Šok, Edita, Šok“ atidarys šių metų festivalį.
Tai yra išplėtotas vienas „Pietinia Kronikas“ romano epizodas apie per heroję Editą. Tai – eilinė Pietinio rajono mergina, kuri nei menininkė, nei kažkuo ypatinga.
R. Kmita parašė mono pjesę, kuri pristato kuo iš tikrųjų gyvena Edita, koks ji yra žmogus, ką 1993 m. išgyvena taip pat savęs ieškanti jauna mergina, su kokias stereotipais, aplinkos spaudimu susiduria, su kokiomis vizijomis ji gyvena. Spektaklis yra kuriamas beveik tos pačios kūrybinės komandos, kuri daug prisidėjo prie „Pietinia Kronikas“ filmo.
Spektaklio režisierė yra šiaulietė Eglė Vertelytė – ji daugiau yra žinoma, kaip kino režisierė, tai bus jos pirmas darbas teatre. Eglė rašė scenarijų ir filmui, todėl yra puikiai susipažinusi su medžiaga. Jai buvo labai įdomu pasinerti į dar vienos herojės išgyvenimus.
Taip pat pagrindinį Editos vaidmenį kuria aktorė Vaidilė Juozaitytė, kuri Editą įkūnijo filme.
Nors dabar tiek Rimantas, tiek Eglė, tiek Vaidilė gyvena Vilniuje, jie jaučia sentimentus ir sąsajas su Šiauliais. Smagu, kad pavyko suburti tokią komandą.
Šiauliečiai bus pirmieji, kurie pamatys šią Editos versiją.
– Prie šio festivalio prisideda Valstybinio Šiaulių dramos teatro rėmėjas „Norfa“. Kiek svarbus šio prekybos tinklo indėlis šio festivalio ir konkretaus spektaklio įgyvendinimui?
– „Norfos“ indėlis labai pasijautė. Spektaklį „Šok, Edita, Šok“ mintyse nešiojomės jau keletą metų. Jį įgyvendinti nebuvo lengva dėl nepakankamo finansavimo. Pastatyti spektaklį reikia nemažai papildomų lėšų.
„Norfa“ buvo didelė paspirtis užtikrinusi, kad tai galime padaryti – dėl tokio svarbaus rėmėjo finansinės paramos pradėjome kalbėtis su visa kūrybine komanda, supratome, kad turime resursus įgyvendinti idėją.
Vargu, ar be „Norfos“ paramos ir šiais metais spektaklis būtų išvydęs dienos šviesą.
– Ką tokie festivaliai duoda miestui, miestiečiams, aktoriams, teatro bendruomenei – visiems, kas prie to prisiliečia?
– Visų pirma, tai plečia teatro pažinimo ribas. Nors dažniausiai mūsų aktoriai specializuojasi dramos teatro kūrime, festivalis šiek tiek kitos specifikos. Tai praplečia suvokimą apie meną, apie patį miestą, padaro jį patrauklesniu.
Kiekvienais metais matome, kad teatro ribos plečiasi, o gal jų net nebėra. Miesto erdvėje kartais nežinome, kada prasideda kūrinys ir kada jis ištirpsta.
Visa tai atlieka ir edukacinę funkciją. Regionuose žanrinės įvairovės labai trūksta, žmonės yra išalkę pamatyti teatrinę įvairovę, kurią rodo festivalis.
Programą sudarinėjame labai atidžiai, renkamės kūrinius, kurie yra sulaukę pripažinimo, yra verti dėmesio. Tai – profesionalūs darbai, kurie ne visa telpa į scenos dėžutę arba turi novatyvią raišką.
Labai džiaugiamės, kad šiais metais pakvietėme Oskaro Koršunovo teatro spektaklį „Šventė“, kurį režisavo Kamilė Gudmonaitė.
Tai ypatingas spektaklis, kuriame vaidina įvairias negalias turintys žmonės – nedaug kas įsivaizduoja, kad yra įmanoma pamatyti tokį kūrinį. Tai praplečia pasaulio suvokimą, didina toleranciją, plečiasi mūsų aktorių akiratis. Manau, tai labai vertinga.