Lrytas primena, kad filmas pasakoja apie potvynio nuniokotą pasaulį. Kino juostos centre – vienišas katinas, kuris radęs prieglobstį burinėje valtyje mokosi sugyventi su kitais gyvūnais – kapibara, lemūru ir šunimi.
Juodas katinas jau tapo Latvijos nacionaliniu didvyriu. Rygoje jam pastatyta laikina skulptūra, ant pastatų sienų atsirado jį įamžinusių piešinių. Tačiau „Potvynio“ prodiuseris Ronas Dyensas susitikime su Lrytas užsiminė, kad filmas atlieka ir politinę misiją.
„Latvija naudoja šį filmą, kad išliktų labai brutalioje situacijoje. Žmonės sužino, kur yra Latvija ir kokia yra jos padėtis. Todėl svarbu, kad „Potvynį“ pamatytų ne tik Europos gyventojai“, – sakė R.Dyensas ir pridūrė, kad užpulta visa Europa, o Baltijos šalys – priešakinėse linijose.
Susiję straipsniai
„Potvynio“ kompozitorius Rihardas Zaļupe pridėjo, kad filmo sėkmė įkvėpė latviams pasitikėjimo savo jėgomis. Šalies mokyklose besilankydamas jis pastebėjo, kaip pasikeitė jaunimo požiūris.
„Iki apdovanojimų mokinių akyse mačiau, kad jiems trūksta tikėjimo, jog įmanoma nuveikti kažką didaus. Bet dabar matau entuziazmą. Jie žino, kad jei mums pavyko, jie taip pat gali – svajonės pildosi“, – sakė R. Zaļupe.
„Daug žmonių verkia po filmo. Tai rodo, kad „Potvynis“ paliečia juos emociškai“, – pridūrė jis.
„Tai – terapija vaikams, – apie pirminę „Flow“ idėją pasakojo R.Dyensas. – Bet dabar manau, kad filmas turi daug sluoksnių. Tai nėra tiesiog istorija apie gyvūnų sugyvenimą vienoje valtyje.“
Kitas filmo prodiuseris Gregory Zalcmanas pabrėžė kaip svarbu, kad kino juosta būtų pastebėta dar iki ji pasieks didžiuosius ekranus. Pasak jo, jei „Potvynis“ nebūtų atsidūręs Kanų kino festivalio programoje, ko gero, jis nesulauktų tokio didelio publikos dėmesio, nei „Oskaro“ statulėlės.
„Jei nebūtume pasirodę Kanuose, nesu tikras, ar filmas būtų nuėjęs taip toli. Ten susirenka visa kino industrija, filmas atsiduria dėmesio centre. Viskas prasidėjo nuo Kanų, po festivalio žmonės ėmė kalbėti apie filmą“, – sakė G.Zalcmanas.
„Potvynis“ – Latvijos, Prancūzijos ir Belgijos bendros gamybos filmas. Tačiau biudžetas filmui sukurti nebuvo padėtas ant lėkštutės. Turėjo atsirasti žmonių, kurie patikėtų filmo vizija. Anuomet į akis daug kam krito plonas būsimo filmo scenarijus. Įprastai vienas puslapis atitinka vieną filmo minutę. Pasirodo, G. Zilbalodis davė tik 40 puslapių.
„Nerimavome, kad scenarijus neatitiks komisijos lūkesčių“, – finansų paieškas prisiminė R.Dyensas.
Filmo kompozitorius R.Zaļupe pasakojo, kad mažas filmo biudžetas skatino į užduotis pažiūrėti kūrybiškai.
„Kartais nutinka, kad pinigų yra į valias, bet specialiai filmui sukurta muzika – nuobodi, standartinė, kaip visų kitų. Bet mums pavyko išgauti ypatingų garsų elementų“, – aiškino R.Zaļupe.
Pasitaiko, kad į kino teatrą atėję žiūrovai nustemba, jog „Potvynis“ neturi dialogų. Visi personažai – gyvūnai ir jokia žmonių kalba filme nepasigirsta.
Už personažų balsus atsakingas buvo garso dizaineris, įrašęs tikrus gyvūnus. Tiesa, kapibarų skleidžiami garsai neatitiko personažo charakterio, vietoj to filme panaudoti kupranugarių jauniklių balsai.
Mažo biudžeto animacinis filmas ne tik pelnė bemaž visus įmanomus apdovanojimus, bet ir į kino sales pritraukė minias žiūrovų. Istorija apie juodą katiną jau uždirbo 32 mln. eurų.
„Galbūt mes turėtume išeiti į pensiją?“, – su šypsena klausė R.Dyensas. Jo nuomone, vargu, ar ateities projektai sėkme gali prilygti „Potvyniui“.
Beveik 33 tūkst. balsų
Kiti keturi LUX publikos kino apdovanojimui nominuoti filmai šiemet buvo: „Gyvūnas“ (rež. Sofia Exarchou, Graikija), „Dahomėja“ (rež. Mati Diop, Prancūzija), „Perimtas ryšys“ (rež. Oksana Karpovyč, Ukraina) ir „Žiuli vis tyli“ (rež. Leonardo van Dilj, Belgija).
Filmas nugalėtojas buvo išrinktas balsuojant visuomenei ir Europos Parlamento (EP) nariams, jų balsai sudarė po 50 proc. galutinio sprendimo. Šiais metais nominuotiems filmams publika skyrė beveik 33 000 įvertinimų.
LUX publikos kino apdovanojimą pelnęs filmas bus pritaikytas regos ir klausos sutrikimų turintiems žiūrovams ir populiarinamas ES šalyse.
EP LUX publikos kino apdovanojimą įsteigė 2007 m., siekdamas remti Europos kiną, nagrinėjantį aktualius politinius ir socialinius klausimus ir skatinantį diskusijas apie Europos vertybes.