Dancige (dabar Gdanskas Lenkijoje) gimęs žydų kilmės J.L.Vyneris (1795–1862) gyvenimo saulėlydyje savo nekilnojamąjį turtą ir pinigus bankuose užrašė Klaipėdai, tuomet vadintai Mėmeliu.
Bevaikis vyras testamentą vykdžiusį magistratą įpareigojo po jo mirties iš palūkanų ir toliau remti beglobius vaikus, našles, skirti stipendijas gabiems, tačiau neturtingiems moksleiviams, studentams.
Pirklys kažkodėl pageidavo būti palaidotas ne tarp savo tautiečių, o evangelikų liuteronų kapinėse, kur ilsisi įvairių tautybių žmonių palaikai. J.L.Vynerio fondas veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Skrupulingai vykdytas dar vienas turtuolio priesakas – kasmet, minint jo gimtadienį, pavalgydinti šimtą į kapines sukviestų varguolių. Jis banke tam irgi paliko pinigų sumą.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) su talkininkais atgaivino pamirštą tradiciją – Skulptūrų parke prie filantropo kapo susirinkę šviesuoliai vėl prisiminė jo gyvenimą, gražius darbus.
Renginio „J.L.Vynerio arbatėlė“ dalyviai buvo vaišinami gardžiais meduoliais, mėtų gėrimu, gavo dovanų.
Šeimos nesukūręs J.L.Vyneris prekiaudamas tulpių svogūnėliais, augalų sėklomis, kurias atsiveždavo iš Olandijos, susikrovė tais laikais nemenką daugiau nei 313 tūkstančių talerių kapitalą.
Apie trečdalį palikimo jis paliko magistratui ir pirklių bendruomenei.
Turtuolis pinigais nesišvaistė – kavinėje nesunaudotą cukrų sukdavo į servetėlę ir dėdavo į kišenę. Amžininkai jį vadino šykštuoliu.
„Tais laikais labdarai skatindavo ir griežti Prūsijos įstatymai – šioje valstybėje buvo uždrausta elgetauti gatvėse, prie bažnyčių, kitose viešose vietose. Pirklys tikriausiai norėjo, kad miestiečiai jį prisimintų po mirties“, – pasakojo MLIM istorikė Zita Genienė.
Klaipėdoje iki šių laikų išliko J.L.Vynerio lėšomis pastatytų visuomeninių pastatų, kuriuose anksčiau veikė beglobių vaikų prieglauda, mergaičių ir berniukų mokyklos, ligoninės.
Mecenato pinigais buvo sumūrytas aukščiausias miesto statinys – Šv.Jono bažnyčios bokštas. Našlių name, vėliau virtusiame apšiurusiu daugiabučiu, dabar įsikūręs prabangus viešbutis su restoranu „Navalis“.
Komunistams naikinant senąsias Klaipėdos kapines paminklą J.L.Vyneriui per stebuklą pavyko išgelbėti.
Ilgą laiką jis saugotas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje, paskui perduotas žydų bendruomenei.
Tiktai vėliau, apsižiūrėjus, kad šitaip paniekinta paskutinė dosnaus pirklio valia, paminklas buvo perkeltas į Skulptūrų parką – ten, kur jis iš tikrųjų yra palaidotas.
„Navalio“ svečiams J.L.Vynerį ir jo veiklą primena menininko Vytauto Karčiausko darbas – viešbučio vestibiulyje įrengta bronzos plaketė su užrašu ir simboliniu pirklio pėdos atspaudu.