Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus Lietuvai svarbus ne tik dėl to, kad čia saugoma ir eksponuojama M.K.Čiurlionio kūryba, bet ir dėl tam tikro svorio, kurį šis muziejus turi Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Nors Kaunas valstybės aukštosios kultūros lauke dažnai nepagrįstai nustumiamas į antrąjį planą, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus turi pakankamai svertų grąžinti Kauną į šalies kultūros dėmesio centrą.
Nuo rudens M.K.Čiurlionio muziejui pradės vadovauti neseniai Kultūros ministerijos surengtą direktoriaus konkursą laimėjusi Virginija Vitkienė. Ji pakeis ilgametę muziejaus darbuotoją ir dabartinę vadovę Dainą Kamarauskienę.
– Su kokia vizija ateinate vadovauti muziejui? – „Laikinoji sostinė“ paklausė buvusios projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovės, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorės pavaduotojos V.Vitkienės.
– Į muziejaus direktoriaus vietą kandidatavau su penkerių metų programa, kurioje išdėsčiau visų 10-ies Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus padalinių veiklos koncepciją.
Manau, kad mano programa yra grįsta realybe, nes su muziejumi glaudžiai dirbau daugelį metų tiek kuruodama Kauno bienalės veiklas, tiek vėliau tapusi projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadove.
Tad puikiai įsivaizduoju visą tą didžiulę struktūrą, kurios laukia visų pirma nemaži infrastruktūriniai pokyčiai – pradedant M.Žilinsko dailės galerijos pastato renovacija ir baigiant kad ir nedideliu, bet itin svarbiu Paveikslų galerijos pritaikymu žmonėms su judėjimo negalia.
Kita svarbi mano pasiūlytos koncepcijos dalis – muziejaus turinys, praturtintas tiek vietinėmis, tiek tarptautinėmis partnerystėmis, o tai yra mano stiprioji turimos patirties pusė.
– Kaip manote, ar Kaunas pakankamai panaudoja Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus potencialą?
– Manau, kad tikrai nepakankamai. Jau vien dėl pastatų, kuriuos turi, bet kurių nenaudoja arba jie yra per mažos ekspozicinės kokybės.
Didžioji manęs laukiančio darbo dalis neabejotinai bus M.Žilinsko dailės galerijos rekonstrukcija bei užpildymas turiniu.
Labai tikiuosi, kad per ateinančių penkerių metų kadenciją man pavyks sėkmingai tęsti ir užbaigti procesus, kurių metu bus įrengtos tinkamos erdvės su nuolatinėmis ekspozicijomis ir laikinųjų parodų salėmis, parengta ilgametė dailės kūrinių eksponavimo koncepcija.
– Ar tai reiškia, kad dėl 2019 metais uždarytos M.Žilinsko dailės galerijos jau praradome galimybę Kaune surengti daugiau aukšto tarptautinio lygio parodų?
– Šiuo metu tiktai centrinis M.K.Čiurlionio muziejaus pastatas turi tinkamas vėdinimo ir klimato kontrolės sąlygas, kurioms esant gali būti eksponuojamas kolekcinis, specialiai nuo pažeidimų saugomas menas.
Žinoma, yra šiuolaikinių menininkų, kurie sutinka skolinti savo meno kūrinius ir erdvėms, kuriose nėra tinkamų sąlygų, tačiau apie aukštesnės meninės vertės ir kokybės kūrinių eksponavimą kitose turimose erdvėse kol kas negalime net svajoti.
– Esate puiki parodų kuratorė, meno istorikė ir kritikė. Ar negąsdina administracinis darbas, kuris tapus muziejaus direktore užims didžiąją laiko dalį?
– Eidama kandidatuoti į šią poziciją įvertinau šį aspektą. Prisipažinsiu, jau dirbant „KEKS 2022“ projekte man patiko galimybė suvaldyti visą didelę sistemą, kai tarsi laikai visą didelę projekto struktūrą savo galvoje.
Būtent tuomet aš atradau talentą mąstyti struktūriškai ir strategiškai, o tai leidžia geriau matyti bendrą vaizdą, kai smulkios detalės nebe taip gąsdina, nes matai visus suplaukiančius poreikius, o jų ribose gali daryti sprendimus.
– Dabartinė muziejaus vadovė D.Kamarauskienė planuoja ir toliau likti dirbti muziejuje. Ar nebus sunku sutilpti po vienu stogu dviem stiprioms lyderėms?
– Ir ankstesnėse vietose man gyvenimas buvo labai dosnus, nes visą laiką dirbau su labai kūrybiškais lyderystės žmonėmis, su kuriais aš visą laiką puikiai sutariau. Neabejoju, kad ir šis kartas bus toks.
Dainos žinios ir patirtis yra neįkainuojamos tiek muziejaus stabilumui, tiek tęstinumui.
– Ar galime tikėtis, kad Kaune jau netrukus bus surengta išskirtinių parodų?
– M.K.Čiurlionio muziejaus parodos ir dabar yra vertos dėmesio ir lankymo.
Ta proga noriu pakviesti ir priminti apie M.K.Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus proga atvertą tarptautinę parodą, kurioje eksponuojami kūriniai iš garsiausių Europos muziejų: „Tate“ galerijos, Britų muziejaus (Jungtinė Karalystė), Paryžiaus Orsė muziejaus, Pompidou centro (Prancūzija) ir kitų.
Žinoma, svajojame ir apie ateities tiek vietos, tiek tarptautinių partnerysčių parodas ir ta svajonė yra gana reali.
Tiek kauniečiai, tiek miesto svečiai iš tikrųjų gana gerai lanko muziejų, perka bilietus.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pajamos iš bilietų pardavimo muziejui yra itin svarbios, nes tai sudaro galimybę organizuoti aukšto lygio parodas, kviestis žymiausius menininkus.
Vilčių suteikė Williamo Kentridge’o ekspozicijos lankymas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu, kai muziejuje apsilankė 100 tūkst. lankytojų, arba Marinos Abramovič paroda Paveikslų galerijoje, kurią vietoj įprastų 3–4 tūkst. žiūrovų aplankė arti 30 tūkst. lankytojų.
– Galima sakyti, kad per „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektą jūs drauge su komanda Kaune užauginote naują gausią muziejų lankytojų auditoriją?
– Po Europos kultūros sostinės projekto supratau, koks Kaunas yra didelis, turtingas, kiek daug turi potencialo.
O kultūros srityje jis yra be galo sėkmingas dėl istorinės situacijos, kai tapus sostine mieste buvo pastatyta daugybė kultūrai skirtų pastatų, kurie nepraranda savo aktualumo ir šiandien.