Ignalinoje, nuo kurios jo gimtasis Antagavės kaimas – vos už kelių kilometrų, V.Šerėną pažinojo, gerbė ir juo didžiavosi visi vietos žmonės. O nuo šiol V.Šerėną ignaliniečiams kasdien primins ir jam skirta skulptūra.
2019 m. gegužės 10 d. lyg perkūnas iš giedro dangaus smogė žinia, kad anapilin iškeliavo V.Šerėnas. Tais pačiais metais ignalinietis skulptorius Jonas Grunda nutarė Ignalinoje pastatyti mokyklos laikų draugui paminklą. Tačiau iki galo savo sumanymo įgyvendinti nesuspėjo – palaužtas sunkios ligos, iškeliavo anapilin 2024 m. vasario 16-ąją.
J.Grundos skulptūrą kurti baigė iš Ignalinos kilusi ir čia gyvenanti skulptorė Jolanta Raupelytė-Balkevičienė.
Rolandas Kazlas apie Vytautą Šerėną: Lietuvos politikai turėtų būti jam dėkingi
„Kažkada su Vytautu turėjome minčių kažką sukurti, bet nespėjome. Vėliau man šovė mintis – o kodėl tų dalykų neparodyti? Vytautas – viena reikšmingiausių asmenybių tarp humoristų ir Ignalinos krašte. Man tai labai svarbu. Mes su Vytautu labai daug juokaudavome“, – yra pasakojęs J.Grunda.
Iš pradžių paramą skulptūrai sukurti ir pastatyti mieste žadėjusi Ignalinos savivaldybė po kurio laiko tokių minčių ėmė vengti. Todėl J.Grunda liūdnai juokavo: „Įsidėsiu skulptūros maketą į priekabą, nuvešiu į turgų, gal kas ją nupirks. Gal kiti rajonai norės savo teritorijoje pasistatyti. Arba pastatysiu savo kieme. O už jos lankymą imsiu po penkis eurus“.
Sužinoję apie J.Grundos idėją įamžinti V.Šerėno Bratkų personažus ir sykiu patį humoristą, Gėlių gatvėje gyvenantys ignaliniečiai, tarp kurių yra nemažai dailininkų, ėmė skulptorių atkalbinėti, kad šis niekam neparduotų Bratkų.
„Kai Jono sveikata smarkiai pablogėjo, pasisiūliau padėti baigti skulptūrą. Jis man tik pirštu parodydavo, kur ir ką padaryti, pataisyti. 2024 m. pavasarį, jau Jonui išėjus, skulptūrą atidaviau liejikams Nemenčinėje. Aš ten dirbau ir kaip parankinis mūrininkas, ir kaip valytoja. Po įvairių technologinių nesklandumų bei klaidų, skulptūra iš betono neseniai buvo pagaliau baigta“, – pasakojo J.Raupelytė-Balkevičienė.
Susiję straipsniai
Ji taip pat dalyvavo steigiant Gavaičio pakrantės (Gėlių gatvėje) gyventojų bendriją, kuri rūpinosi lėšų skulptūrai rinkimu. Tam prireikė 33 tūkst. eurų. Ignalinos savivaldybė skyrė apie 7 tūkst. eurų, o likusią sumą – skulptūros idėjai pritarę V.Šerėno gerbėjai ir draugai. Daugiausia pinigų paaukojo kadaise Ignalinoje gydytoju dirbęs europarlamentaras Vytenis Andriukaitis su šeima.
J.Grunda buvo sumanęs draugui skulptūrą pastatyti Ignalinos traukinių stotyje, kad išvykstantys ir atvykstantys į miestą žmonės galėtų pasisveikinti ar atsisveikinti su V.Šerėno Bratkomis. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“, kuriems priklauso stotis, tam kategoriškai nepritarė. Esą strateginių objektų teritorijoje jokių skulptūrų negali būti.
Vietos teko ieškoti miesto centre. Viename skverelyje, kur buvo į fontanėlį panašus objektas, nuspręsta pastatyti Bratkas.
Bratkų skulptūra – maždaug pustrečio metro aukščio. J.Grunda sukūrė gana grubių formų dviejų nuolat besiginčijančių ir šmaikštaujančių Bratkų kompoziciją. Jis norėjo, kad skulptūra matytųsi iš tolo.
Kurdamas šiuos personažus televizijoje, V.Šerėnas išgarsino ignaliniečių tarmę ir savo gimtojo krašto žmonių humorą.
J.Grunda yra pasakojęs, kad įgyvendinant skulptūros idėją jam neprireikė V.Šerėno arba jo Bratkų nuotraukų bei vaizdo įrašų. Išlikusios draugystės su humoristu emocijos bei prisiminimai buvę tokie gyvi ir stiprūs, kad tai ir diktavo menininkui, kokia turėtų būti skulptūra. Svarbiausia J.Grundai buvo „pagauti“ Bratkų charakterį, emociją. Dar tik kai buvo nulipdytas skulptūros maketas, menininkas džiaugėsi perteikęs juo savo sumanymą.
Kaip pasakoja su V.Šerėnu bendravę vietiniai ir kiti ignaliniečiai, jo gimtajame Antagavės kaime gyveno humoro nestokojantys žmonės, išpažinę sodrų gyvenimo būdą, mėgę ir brakonieriauti, ir savo pagamintos naminukės išlenkti. Tad kurdamas Bratkas V. Šerėnas ir siužetų, ir humoro neabejotinai sėmėsi iš gimtojo kaimo.
„Man Vytautas buvo gyvybės pavyzdys. Jo vaidyba buvo labai gyva. O mano skulptūros linijos aštrios, nes Vytautas buvo aštraus, neeilinio proto žmogus. Juk ekonomika – mokslas ne šiaip sau“, – apie draugą, kuris buvo ne tik puikus humoristas, bet ir ekonomikos mokslų daktaras, yra kalbėjęs J.Grunda.