Lietuvių Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko kūrinys įtrauktas į šių metų konkursinę festivalio programą ir tai jau antra lietuvių kurta virtualios realybės patirtis, kuri bus parodyta šiame prestižiniame kino festivalyje. 2018-aisiais jame žiūrovai išvydo juostą „Angelų takais“, taip pat sukurtą pagal M. K. Čiurlionio paveikslus.
Šiandien pokalbiui apie kūrybą, artėjantį Venecijos kino festivalį bei virtualias patirtis kalbamės su vienu iš „Pasaulių sutvėrimas“ kūrėjų Vitalijumi Žuku.
– Venecijos kino festivalyje dalyvausite konkursinėje programoje?
– Taip, dalyvausime programoje, skirtoje virtualių ir mišrių technologijų raiškai „Venice Immerssive“. Venecijos festivalis – pirmasis, A klasės festivalis turintis tokią programą, o atrankos komisijoje dirba autoritetingiausi šios srities specialistai pasaulyje. Tad jei jau patekai į šią programą, vadinasi, esi kai ką gero nuveikęs!
– Ar prieš septynerius metus šiame festivalyje dalyvaudami su virtualios realybės patirtimi „Angelų takais“ jautėte susidomėjimą?
– Taip! Vos tik paskelbiama festivalio programa, ima plaukti laiškai su pasiūlymais dalyvauti kituose tarptautiniuose festivaliuose, nes jų organizatoriai įdėmiai stebi, kas buvo atrinkta Venecijoje, o pačiame festivalyje gali sutikti labai svarbių ir įdomių žmonių, kurie ieško, ką galėtų paremti, į kokią sritį investuoti.
– Pirmoms Lietuvoje sukurtoms virtualios realybės patirtims pasirinkote būtent M. K. Čiurlionį? Kodėl?
– Dirbdami su M. K. Čiurlionio paveikslais mes jau mąstėme apie kitus darbus. Svarstėme – su kokio dailininko paveikslais norėtume dirbti. Ir supratome, kad surasti kitą dailininką yra iššūkis. Nes po darbo su M. K. Čiurlioniu nerandi nė vieno dailininko, kuris būtų sukūręs tokią pilną visatą.
M. K. Čiurlionio paveikslai – tarsi ąžuolo lapai, sudarantys ištisą pasaulį. M. K. Čiurlionis kūrė ne atskirus paveikslus, bet turėjo didelę viziją, iš kurios ir gimdavo paveikslai. Kiekvienas jo kūrinys – tai dalis didžiulio pasaulio, kuris sudarytas iš milijonų detalių. Pavyzdžiui, virtualios realybės patirtyje „Angelų takais“ yra epizodas, kuriame žiūrovas tarsi angelas ima kilti į viršų ir susitinka su Kūrėju.
O tada pažiūrėkite į paveikslą „Rex“ – pamatysite, kad jis yra tarsi tos kelionės žemėlapis. Daugiasluoksnis žemėlapis. Jeigu imsite žiūrėti į kiekvieną sluoksnį atskirai, suprasite, kad kiekviename jų yra atskiri paveikslai.
Kita priežastis, dėl kurios ėmėmės M. K. Čiurlionio, yra jo žinia mums. Jis tarsi kalba: „Sustokite ir pažvelkite į mus supantį pasaulį. Jis yra kai kas daugiau, nei jūs matote kasdienybėje.“
Tai – jo misija, kurią labai įdomu tęsti virtualioje realybėje, kurioje žmogus yra visiškai panardinamas į vaizduojamą pasaulį. Virtuali realybė suteikia galimybę sukurti stebuklą ir panardinti į jį žiūrovą.
– Kodėl antras Jūsų kūrinys vadinasi „Pasaulių sutvėrimas“?
– Norėjosi ne kartoti „Angelų takais“, bet sukurti kai ką naujo. M. K. Čiurlionio ciklas vadinasi „Pasaulio sutvėrimas“, o mūsų – „Pasaulių sutvėrimas.“ Kodėl? Nes mes kalbame ne apie kokio nors konkretaus pasaulio sutvėrimą, o apie kūrėją, kuris kuria savo pasaulius. Juk kiekvienas žmogus kuria savo pasaulį. Pats gyvenimas yra kūrybos aktas, todėl mūsų kūrinys yra odė kūrėjui – kūrėjui Dievui, kūrėjui žmogui. Kūrėjui – didžiąja prasme.
– K. Buožytė yra pasakojusi, kad rengdamasi virtualios realybės patirtims „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“ vartė M. K. Čiurlionio albumus, muziejuje ilgai stebėjo paveikslus, tarsi bandydama juos prakalbinti. O jūs?
– Mes kartu lankydavomės muziejuje, stebėjome paveikslus, kalbėdavomės su muziejaus darbuotojomis. Sėdėjimas prie paveikslų ir įsivaizdavimas juos erdvėje buvo vienas iš pratimų, kurį atlikome ruošdamiesi šiam kūriniui.
Rengdamasis darbui, gyvenau savo sodyboje kaime. Beje, ten gamta – labai panaši į tą, kuri žavėjo ir įkvėpė M. K. Čiurlionį. Būtent ten vasarą praleidau skaitydamas Vytauto Landsbergio knygas apie M. K. Čiurlionį, taip ir atsirado mintis, paskirti šį kūrinį jam.
– Kuriam Jūsų šovė į galvą mintis imtis šių projektų – Jums ar K. Buožytei?
– Mes su Kristina kartu dirbame jau labai seniai – dar nuo filmo „Aurora“ laikų. Kai su kuo nors kartu ilgai dirbate, imate panašiai mąstyti. Virtualia realybe domiuosi nuo tada, kai jos dar nebuvo, o egzistavo tik koncepcija. Virtuali realybė – tai galimybė patekti į kitą pasaulį. Taip pat domėjausi šiuolaikinėmis technologijomis. Todėl kai Kristina pasakė, kad nori sukurti virtualios realybės patirtį pagal M. K. Čiurlionio paveikslus, nereikėjo ilgai svarstyti. Šiuo dailininku žavėjausi jau seniai.
Prisimenu, kaip pirmą kartą mus, mokinius, atvežė į M. K. Čiurlionio muziejų, tada iš jo išėjau kaip užburtas. Visi vaikai žaidė toliau, o aš negalėjau apie nieką kita mąstyti. Tai buvo tarsi prisilietimas prie stebuklo. Jaučiausi taip, lyg būčiau atsidūręs ties fantastinio pasaulio riba.
– Kokia, Jūsų nuomone, virtualios realybės patirties ateitis? Šis žanras – dar kūdikystės stadijoje?
– Taip. Todėl labai įdomu prisidėti prie jo augimo. Vis dėlto, kol kas šis žanras nesivysto taip, kaip norėtųsi. Kūrinį „Angelų takais“ pristatėme Venecijos tarptautiniame kino festivalyje. Tai buvo vos antri metai, kai šiame festivalyje atsirado virtualios realybės programa. Pamatėme visus kūrinius, kurie tais metais buvo pristatyti. Atrodė – oho, kokia įdomi pradžia!
O pernai pastebėjome, kad kūrinių lygis sumenko. Manau, taip įvyko dėl to, kad iš pradžių daug kūrėjų jo ėmėsi entuziastingai, o vėliau pastebėjo, kad tai nelabai apsimoka. Išlaidos – didelės, o žiūrovų nėra tiek daug, kad projektai būtų pelningi. Todėl nemažai kūrėjų pabandė, o vėliau nuėjo savais keliais. Tačiau vizija niekur nedingo, manau, kad virtuali realybė vystysis žingsnis po žingsnio.
Nereikia pamiršti, kad egzistuoja ir „Augmented Reality“ technologija („Papildyta realybė“ – technologija, realų pasaulį papildanti skaitmenine informacija: vaizdais, garsais, tekstais ar 3D objektais. – red.). Ji taip pat kelia labai didelį susidomėjimą. Manau, kad ateityje šios dvi technologijos egzistuos kartu – bus koks nors patogus įrenginys, turintis du režimus: arba į realią aplinką integruoji skaitmeninę informaciją, arba visiškai pasineri į virtualią erdvę. Jeigu bus daug šių technologijų vartotojų, atsiras ir daug kūrėjų. Pavyzdys – mobilioji platforma. Kadangi beveik visi turi išmaniuosius telefonus, yra daug žmonių, kuriančių jiems programėles.
„Pasaulių sutvėrimas“ šiuo metu keliauja #PoLietuvą, patirtį jį galima Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Druskininkuose ir kitur. Daugiau informacijos – angelutakais.lt