Koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris sako, kad į M.K.Sarbievijaus poeziją šio renginio kūrėjai žvelgia kaip į daugiabalsį šaltinį, kuriame atsiveria baroko poetikos tradicija.
„Žinoma, kad svarbiausias čia bus žodis ir jo raiška. Tačiau kartu siekiame tą žodį apšviesti – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Šviesa ir vaizdo grafika veiks kaip epochos kontekstas“, – pasakojo režisierius.
Kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės teigimu, jai baroko epocha – tai ramybės ir harmonijos laikas, todėl nenuostabu, kad į ją atsigręžiame šiandien, iš naujo skaitydami ir interpretuodami poeziją.
„Pirmiausia klausiausi, kaip skamba M.K.Sarbievijaus eilės. Sudėti į ritmą buvo sudėtinga, nes čia ne dainelės, – tai ilgos eilutės, dažnai neturinčios rimo, primenančios hegzametrą, ir, mano supratimu, labiau tinkančios rečitatyviniam kalbėjimui. Partitūroje nugulė a capella muzika, o skambėsiantys instrumentai – kamertonai, kūno perkusija, balso intonacijos ir šiek tiek choralinės muzikos, nes eilėraščiuose dažnai kreipiamasi į Kristų. Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, vadinamieji Valentino Masalskio mokyklos auklėtiniai, yra itin muzikalūs – jie šią neįprastą partitūrą tikrai įveiks“, – sakė kompozitorė.
Pasak dramaturgo M.Nastaravičiaus, renginyje nenuskambės nė vienas M.K.Sarbievijui svetimas žodis – muzikinės deklamacijos turinys sudarytas tik iš šio poeto kūrybos.
„Pasirinkome tik dalelę jo lyrikos, tačiau joje atsiskleidžia kūrėjo poetikos esmė ir metafizinis jos matmuo, religinę patirtį susiejantis su žmogiškosios meilės patirtimi“, – pasakojo dramaturgas.
Lietuvos jėzuitų auklėtinis M.K.Sarbievijus – vienas žymiausių lotyniškai rašiusių baroko epochos poetų – jo vardą XVII a. Europoje išgarsino 1625 m. Kelne, Vokietijoje, išleista poezijos rinktinė „Trys lyrikos knygos“ (lot. „Lyricorum libris tres“). Įvairiose Europos valstybių leidyklose ši rinktinė buvo išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas. Poetas buvo vadinamas krikščionių Horacijumi, sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi.
„Meilės ir Jėzaus medžioklė“ – gaudant eilėraštį ir jo vaizdinį. Muzikinės deklamacijos balsai – Klaipėdos jaunimo teatro aktorių choras. Vaizdo grafikas – Lukas Miceika. Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija.