Rugsėjo 10-ąją Kauno miesto muziejaus M. ir K.Petrauskų namuose vyks mokslinė konferencija „Vytautas Bacevičius: asmenybė, kūryba, sklaida“ bei virtualios parodos „Klavišais, natomis ir žodžiais: Vytautas Bacevičius“ pristatymas.
Apie būsimų renginių reikšmę ir turinį kalbamės su parodos kuratore ir konferencijos organizatore, Kauno miesto muziejaus M. ir K.Petrauskų namų muziejininke dr. Aušra Strazdaite-Ziberkiene.
– V.Bacevičiaus kūrybinis palikimas yra pasklidęs įvairiuose Lietuvos muziejuose ir archyvuose. Jūs ėmėtės įgyvendinti virtualią parodą eksponuodami įvairių įstaigų eksponatus ar remiatės tik savo muziejaus fondais?
– Rėmėmės tik savo muziejaus fondais – vienas iš Kauno miesto muziejaus virtualių parodų tikslų visada yra visuomenei pristatyti mūsų muziejuje saugomus eksponatus.
Be abejo, kaip ir daugumos išeivių, kompozitoriaus, pianisto ir pedagogo V.Bacevičiaus paveldas išblaškytas ne tik tarp Lietuvos ir užsienio, bet ir įvairiose Lietuvos atminties institucijose. Tarsi turime visi, bet – trupinėlius. Beje, virtualios parodos yra puikus būdas parodyti eksponatus, kurie ne visada aktualūs fizinėms parodoms, o sykiu plačiau pristatyti muziejaus rinkinius.
– Gal galite trumpai papasakoti apie muziejuje saugomą V.Bacevičiaus rinkinį, jo formavimo istoriją?
– Konkretaus V.Bacevičiaus rinkinio neturime, tačiau kontekstiškai jo asmenybės ir veiklos eksponatai yra rinkiniuose institucijų ir asmenų, su kuriais jis bendravo ir koncertavo. Vadinasi – Valstybinėje muzikos mokykloje, vėliau Konservatorijoje, Valstybės teatre, koncertiniame Lietuvos ir ne tik gyvenime bei kultūrinėje Lietuvos spaudoje.
– Ar virtualioje parodoje susipažinsime su kompozitoriaus asmeniniu ir kūrybiniu gyvenimu, ar dėmesį koncentruojate į vieną kurią nors jo veiklą – kūrybą, koncertinę ar pedagoginę?
– Kaip sufleruoja parodos pavadinimas „Klavišais, natomis ir žodžiais: Vytautas Bacevičius“, parodoje stengtasi parodyti įvairias jos gyvenimo sferas – koncertavimą, muzikos ir žodžio kūrybą. Jo gyvenimo istoriją iliustruoja koncertų, baletų programos, nuotraukos, leidiniai, recenzijos, atsiminimai ir kitoks dokumentinis paveldas.
– Paroda apie kompozitorių ir jo kūrybą. Ar virtualus formatas leidžia parodos lankytojui išgirsti ir muziką?
– Šiuo atveju – ne. Ko gero, nei paroda, nei straipsniai ar paties V.Bacevičiaus laiškai negali visiškai atskleisti jo asmenybės, veiklos ir muzikos. Dokumentinis paveldas tik leidžia pažvelgti į kultūrinį to meto kontekstą šių laikų akimis.
Kokią muziką jis grojo koncertuose? Kokią polemiką vedė spaudoje? Ką akcentavo koncertų recenzentai? Kokie kultūriniai leidiniai buvo leidžiami Vasario 16-osios Lietuvoje? Kokiais autoriais reprezentavo Lietuvą koncertuodamas išeivijoje? Tokie ir panašūs klausimai gali būti keliami kalbant ne tik apie V.Bacevičių, bet ir apie mūsų laikus.
T.Tereko nuotr.
– Kokiai auditorijai skirta ši paroda ir kaip ji bus pasiekiama?
– Lietuvos ir lietuvių išeivijos kultūra besidomintiems. Virtuali paroda nuo rugsėjo 10 d. bus eksponuojama Kauno miesto muziejaus puslapio polapyje „Virtualus muziejus“. https://virtualus.kaunomuziejus.lt/parodos/
– Mokslinė konferencija „Vytautas Bacevičius: asmenybė, kūryba, sklaida“ jau savo pavadinimu nusako platų pristatomų temų ratą. Gal galite trumpai pristatyti jos dalyvius ir temas?
– Konferencijoje dalyvaus tyrėjai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, kitų institucijų. Dr. Darius Kučinskas (KTU) pranešime „Vytauto Bacevičiaus ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias į Lietuvą“ apmąstys dviejų ryškiausių XX a. lietuvių kompozitorių – M.K.Čiurlionio ir V. Bacevičiaus – gyvenimo kelią, jų apsisprendimo paraleles.
Yusuke Ishii (KTU, doktorantas) pranešime „Lietuviškos temos, nelietuviška muzika: Vytauto Bacevičiaus Koncerto Nr. 1, op. 12 atvejis“ aiškinis ar V.Bacevičius, būdamas Paryžiuje, siekė kurti nacionalinę muziką, ar vis dėlto asimiliavosi į paryžiečių mokyklos (Ecole de Paris) aplinką, kurioje būta nemažai vadinamųjų „folkloristų“.
Dr. Lina Navickaitė (LMTA) pranešime „Formuojant interpretacijų kanoną: Vytauto Bacevičiaus fortepijoninės muzikos įrašai“ aptars reikšmingiausius jo fortepijoninės solo kūrybos įrašus, jų atlikimo stilistiką bei sklaidos būdus, sieks atskleisti jų poveikį V.Bacevičiaus muzikos integracijai į koncertinę ir akademinę praktiką bei ilgalaikę lietuviškos modernistinės tradicijos recepciją.
Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytoja, muzikologė Alina Ramanauskienė pranešime „Vytautas Bacevičius: pedagoginė veikla“ kalbės apie jo dėstymą ir mokinius Lietuvoje ir JAV.
Šviesė Čepliauskaitė (VDU) pranešime „Kūrybos aspektas Vytauto Bacevičiaus laiškuose seseriai Grażynai Bacewicz“ nagrinės brolio ir sesers korespondencijoje atsiskleidžiančius kasdienius santykius, jų požiūrį į kūrybos procesą, kūrinių kritiką bei pripažinimą.
Aš pranešime „Vytauto Bacevičiaus „Muzika ir teatras“: vertybinė paradigma ir kultūrinis kontekstas“ aptarsiu žurnale publikuotų straipsnių temas, vertybinius akcentus, pateiktą informaciją apie Lietuvos bei užsienio muzikinius įvykius ir jų kultūrinį kontekstą.
Konferenciją vainikuos V.Bacevičiaus kompozitorių ir pianistų konkursų organizatorė kompozitorė Zita Bružaitė (VšĮ „Akantas“) pranešime „Vytauto Bacevičiaus garsiniai horizontai ir jų atšvaitai“ pažvelgusi į V.Bacevičiaus kosmoso idėją ir jos transformacijas dabarties lietuvių autorių – Ryčio Mažulio, Šarūno Nako, Ramintos Šerkšnytės, Dominyko Digimo, Artūro Bumšteino, Ramūno Motiekaičio, Žibuoklės Martinaitytės ir kt. – kūriniuose.
Susiję straipsniai
V.Bacevičiaus jubiliejus Kaune pasitiktas ir jubiliejiniams metams skirtu dvigubu – kompozitorių ir pianistų – konkursu, kurį rengia VšĮ „Akantas“.
2024 m. gruodį paaiškėjo Tarptautinio V.Bacevičiaus kompozitorių konkurso rezultatai. Tuomet net 50 įvairaus amžiaus dalyvių, gyvenančių Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje ir atstovaujančių 32 valstybėms, konkursui atsiuntė savo kompozicijas fortepijonui.
Pagrindinius prizus laimėjo kompozitorių Borjigin T Ayo, Zekun Ji, Lin Sen, Skylar Lim kūriniai.
Pianistų konkurso I ture dalyviai komisijos nariams virtualiai pristatė virtuozinius ir laisvai pasirinktus kūrinius.
II konkurso turas vyks rugsėjo 11 d. Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Jame konkuro dalyviai – Danielė Banišauskaitė (LT), Paula Bagotyriūtė (LT), Robertas Fleitzas (JAV), Joe Howsonas (JK), Borim Kang (Pietų Korėja), Milda Marija Kiškūnaitė (LT), Gustas Perskaudas (LT) ir Viktoras Orestas Vagusevičius (LT) – interpretuos V.Bacevičiaus muziką, atliks savo atstovaujamos šalies kompozitorių kūrinius, laisvai pasirinktus kūrinius bei 2024 m. V.Bacevičiaus kompozitorių konkurso laureatų kompozicijas.
III turas – koncertas su orkestru ir laureatų apdovanojimas – vyks rugsėjo 14 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Finalininkai muzikuos su Kauno miesto simfoniniu orkestru (vyr. dirigentas Konstantinas Orbelianas), juos į sceną lydės maestro Martynas Staškus. Dalyviai III turui pasirinko Maurice‘o Ravelio, George‘o Gershwino, Grażynos Bacewicz ir Tomo Kutavičiaus koncertus fortepijonui su orkestru.