Iš kultūros bendruomenės – vis daugiau smūgių: organizacijos jungiasi prie streiko, atsisako G. Nausėdos globos Kur, kas, kada vyks spalio 5-ąją?

Kviesdamas klausytis M. K. Čiurlionio „Jūros“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras palaiko įspėjamąjį streiką ir kartu su tūkstančiais Lietuvos menininkų taria: „Jūra – tai mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“. M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ sekmadienį skambės įvairiose šalies vietovėse. Jos pasiklausyti ir taip išreikšti savo vienybę kviečia ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Ričardo Šumilos.

Renginys spalio 5 d. 14 val. vyks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Didžiojoje salėje. Įėjimas laisvas.

Kultūros bendruomenę palaikantys Lietuvos kino festivaliai pranešė sekmadienį surengsiantys „Streiko kiną“.

„Griežtai nepritariame, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija būtų „Nemuno aušros“ rankose, todėl spalio 5 d. būsime matomi – organizuojame Streiko kiną. (...) Sieksime, kad filmų programa leistų pamatyti, kas kuriama kultūringoje ir talentų pilnoje šalyje“, – feisbuke žinia pasidalijo kino festivalis „Kino pavasaris“.

Įraše jis taip pat pažymėjo, kad kultūros bendruomenės rengiamų protestų akivaizdoje girdima partijos „Nemuno aušra“ retorika rodo, kad politinė jėga šalies kultūrai kelia grėsmę.

„Privalome užtikrinti galimybes ir toliau veikti laisvai ir kokybiškai, o „Nemuno aušros“ antivalstybinė retorika įrodo, kad ši partija tam kelia didžiulę grėsmę“, – akcentavo festivalio atstovai.

Be „Kino pavasario“, į „Kino streiką“ taip pat jungiasi Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, „Nepatogus kinas“, Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, komedijų kino festivalis „Tik be dramų“, video žaidimų ir animacijos festivalis BLON.

Sekmadienį, spalio 5 d., Kauno fotografijos galerija tampa protesto, meno ir garsinės improvizacijos vieta. Reaguodama į kultūros bendruomenės nerimą dėl gėdingų sprendimų valdžios koridoriuose, galerija jungiasi prie įspėjamojo streiko veiksmų sava interpretacija „Kad nebūtų po laiko“ – tarsi įgarsintos ir įvaizdintos pastabos apie kultūros gyvybingumą.

Tuo pat metu galerijoje veikia Fotografijos istorijos knygų ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Fotografijos programos magistrantų paroda „Po laiko“, reflektuojanti ribinę būseną tarp kūrybos tęstinumo ir jos institucinio likimo.

Akcijos vizualinį stuburą kuria Rolando Rimkūno plakatinis ciklas, kuriame M. K. Čiurlionis, trispalvė ir protesto manifestas susipina į spalvinę, konceptualiai popartišką visumą. Warholiškas ironijos gestas čia tampa ne estetika, o pozicija – kultūra nėra reprodukcija, ji yra pasipriešinimas.

Visą dieną galerijos erdvę pripildys M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, sklindanti tiek į vidų, tiek į lauką – garsas tampa viešos erdvės dalyviu, ne fonu. Ant galerijos langinių ir sienų eksponuojami Rimkūno plakatai išplečia ekspozicijos ribas į gatvę.

14:00 val. garsas iš galerijos nukreipiamas į gatvę, o 16:00 vyks Ąžuolinių Berželių ir draugų improvizacinės muzikos koncertas.

Tai ne tik meninė akcija, bet ir vieša pastaba apie laiką, kuris pavojingai tirpsta tarp institucijų sprendimų, kultūros biurokratijos ir kūrybinės (ne)tylos.

Kauno fotografijos galerija pasirenka ne tylėti – o veikti. Kviečiame jungtis į bendrą eiseną nuo Kauno viešosios bibliotekos (pradžia – 13.00) iki Karo muziejaus sodelio, kur 14.00 kartu su gausia kultūros bendruomene klausysime M. K. Čiurlionio „Jūros“.

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“, solidarizuodamasi su Lietuvos kultūros atstovais, sekmadienį surengs pilietinę akciją, kurios metu kvies visuomenę sustingti 30 sekundžių stabtelti ir sustingti.

„Kviečiame sustingti. Trisdešimt sekundžių stabtelėti ten, kur būsite – prie paveikslo, galerijos stende, diskusijoje, kelyje į kitą salę ar laikydami kavos puodelį rankose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „ArtVilnius“.

„Sustingusi kultūra – tai tylus, tačiau labai aiškus protesto ženklas prieš tuos, kurie iš mūsų norėtų atimti ne tik kultūrą, bet ir vertybes“, – pabrėžė akcijos organizatoriai.

Šiandien kultūros žmonės kalba vienu balsu – mums reikia vienybės, pagarbos ir stiprybės. Kultūra – tai ne tik šventės ar renginiai, tai mūsų bendruomenių širdis, mūsų kalba, mūsų tapatybė. Ji mus jungia per kartas, įkvepia ir suteikia jėgų net sunkiausiomis dienomis.

Spalio 5 d. 14.00 val. Utenos kultūros centro fojė ir lauke skambės M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, o 14.15 val. (Teatro salėje) bus rodomas dokumentinis filmas „Šventė“, kuris kviečia apsilankyti ten, kur gimsta magija – Lietuvos dainų šventės užkulisiuose. Filme rodomi nematyti kadrai iš didžiausių šventės renginių, pasiruošimo jaudulys ir iššūkiai, per kartas keliaujantis žmogaus talentas ir visaapimantis bendrystės jausmas.

Tegul ši diena tampa mūsų susitelkimo ženklu. Vienykimės, būkime kartu, saugokime tai, kas mus daro stiprius – savo kultūrą, tradicijas ir bendrystę.

MO muziejus kartu su Vilniaus miesto šokio teatru ir mokykla „Low Air“ penktadienį pranešė prisijungiantys prie kultūros bendruomenės sekmadienį rengiamo įspėjamojo streiko.

Sekmadienio rytą šios įstaigos šalia MO muziejau kvies esamai politinei situacijai nepritariančią visuomenę kartu atlikti pasikartojantį nepritarimo judesio gestą.

„Ant lauke esančių MO muziejaus laiptų savo kūnais pakartosime vertybinę poziciją, kurios garsiai ir tvirtai laikomės mūsų šalies ateičiai grėsmingomis dienomis: „Nemuno aušra“ negali valdyti Kultūros ministerijos. Mums tai gyvybiškai svarbu, todėl mūsų bus daug: MO muziejaus komanda, gidai, edukatoriai, savanoriai, menininkai, palaikytojai ir draugai, „Low Air“ šokėjai ir šokio bendruomenė. Į bendrą judesį kviečiame ne tik kultūros bendruomenę palaikančius, bet ir visus, kam rūpi Lietuvos ateitis“, – pranešime teigė MO muziejaus atstovai.

Tą pačią dieną visose MO muziejaus erdvėse taip pat skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ – kultūros bendruomenės himnas ir įspėjamoji sirena, lankytojai bus kviečiami pasirašyti Kultūros bendruomenės peticiją.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų bendruomenė palaiko šalies kultūros protestą ir kuriančius žmones. Šį sekmadienį, spalio 5 d., 14 val. muziejuje skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. Taip pat specialiai įspėjamajam streikui rengiama nemokama paskaita „Kaip sunaikinamos valstybės: Abiejų Tautų Respublikos atvejis“. Lektorė – muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, žymiausia XVIII a. istorijos tyrinėtoja Lietuvoje dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vakare protesto dieną pratęs akcija „Be kultūros – tamsa“. Valdovų rūmai paskęs tamsoje, taip primenant, kad būtent kultūra yra tas valstybės šviesos branduolys, kurį numetus kaip skudurą ir leidus sutrypti kojomis Lietuva gali paskęsti ilgalaikėje tamsoje, kaip šalies istorijoje jau yra ne kartą nutikę. 

Valdovų rūmų likimas taip pat yra skaudus, pamokantis pavyzdys, kas gali nutikti nesirūpinant valstybe, į jos valdymą įsileidžiant Trojos arklį. Šį sekmadienį, 14 val. muziejus kviečia prisiminti vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos tarpsnių, kai prieš 230 metų iš politinio Europos žemėlapio buvo ištrinta didžiulė Vidurio Rytų Europos valstybė – Abiejų Tautų Respublika. Istorikės R. Šmigelskytės-Stukienės paskaitoje, remiantis tarptautinių dokumentų analize ir valstybės sunaikinimą išgyvenusių amžininkų liudijimais, bus svarstoma, kas paskatino jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimus, kiek šie įvykiai buvo nulemti geopolitinės situacijos, kiek – pačios Abiejų Tautų Respublikos visuomenės politinės (ne)brandos ir kiek – išorės jėgų inspiruoto vidaus nesantaikos kurstymo; bus apmąstoma, ar to meto istorijoje būta kitų atvejų, kad svetimųjų rankomis būtų sprendžiamas suverenios valstybės sunaikinimo, pasidalijimo klausimas ir kokias pamokas Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo istorija teikia nūdienai.

Visą dieną muziejuje bus galima paremti protestą ir pakviesti lankytojus prisidėti – pasirašyti Lietuvos kultūros bendruomenės peticiją prieš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos politinį išmainymą. Prie akcijos „Be kultūros – tamsa“ jungiasi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Valdovų rūmų muziejus kviečia prisijungti ir kitas kultūros institucijas ir užtemdyti pastatų apšvietimą. 

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, solidarizuojasi su kultūros bendruomene ir jungiasi prie protesto akcijos. Spalio 5 d. 14 val. LVSO koncertų salėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliks Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“. Diriguos maestro G. Rinkevičius.

Į koncertą kviečiami visi, palaikantys kultūros bendruomenės protestą – įėjimas nemokamas. Durys atidaromos 13.30 val.

„Kultūros žmones ir kitus piliečius, kuriems svarbios demokratijos vertybės, raginame jungtis į įspėjamąjį streiką „Tai gali būti paskutinis kartas“ – spalio 5-ąją, sekmadienį, 14 val. kviečiame  klausytis tikrosios, niekieno neredaguotos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūros“ versijos, kurią pavasarį Nacionalinėje filharmonijoje atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas pasaulinio garso maestrės Mirgos Gražinytės-Tylos. Kūrinį įrašė garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai su savo kompanija „Baltic Mobile Recordings“, filmuotas įrašas buvo parodytas per prestižinės kompanijos „Deutsche Grammophon“ kanalą STAGE+. 

Kūrinio įrašo pasiklausyti galėsite bet kur ir bet kada – jį rasite Skaitmeninėje filharmonijoje –  www.nationalphilharmonic.tv Kviečiame jį paleisti garsiai namuose ar aikštėse spalio 5-ąją 14 val., palaikant demokratines vertybes. 

Tegul pasaulį sužavėjęs Čiurlionis visiems suteikia stiprybės ir vienybės!

Lietuvos nacionalinė filharmonija iš visų jėgų palaiko kilusią protesto bangą prieš Kultūros ministerijos perdavimą partijai „Nemuno aušra“ ir pritaria Kultūros asamblėjai: „Kultūra yra demokratinių vertybių pagrindas. Patikėti Kultūros ministerijos valdymą politinei jėgai, kuri atvirai neigia, iškraipo ar menkina šias vertybes, yra pavojinga ne tik kultūros sektoriui, bet ir mūsų visuomenės vientisumui.“ 

Skaitmeninės filharmonijos įrašas – štai čia. „Jūros“ galėsite klausytis ne tik per streiką – ramybės ir stiprybės Čiurlionio kūrinys šioje platformoje jums teiks iki pat Naujųjų metų.“, – pranešė LNF. 

„Pirmą kartą per 35 Nepriklausomybės metus kultūros bendruomenė kaip niekad gausiai ir vieningai susirinko į protestą, siekdami apginti ne tik savo sektorių, bet ir svarbiausias šalies vertybes, siekdami priminti politikams, kad duotų pažadų reikia laikytis, kad žodis (bent jau kol kas) Lietuvoje yra ne tik laisvas, bet ir atskaitingas. Lietuvos nacionalinis dramos teatras nuo pat pradžių buvo šio judėjimo šalininkas ir iniciatorius. Nepritariame Kultūros ministerijos perdavimui į partijos „Nemuno aušra“ rankas. Kultūra – šalies vertybių visuma, žiniasklaidos laisvė, nacionalinis identitetas – negali atitekti į nedemokratiniais principais grįstos, prorusiškos partijos pavaldumą. Jei šiai partijai šalies vadovai vengia patikėti Energetikos ministeriją, mes neatiduosime ir Kultūros ministerijos. Nepritariame, kad populistinės, prorusiškos partijos nariai priimtų sprendimus, susijusius su šalies kultūra, visuomenės informavimu, leidyba, paveldu, autorių teisėmis, Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimu, profesionaliuoju menu ir kt.

Didžiuojamės, kad kultūros sektoriuje mus supa drąsūs ir itin pilietiški žmonės. Kartu ruošiamės spalio 5 d. vyksiančiam įspėjamajam streikui. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre kaip ir įvairiose kitose šalies vietose spalio 5 d. sekmadienį 14 val. skambės M.K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ ištrauka, bus skaitomas Kultūros asamblėjos parengtas manifestas, teatro aktoriai ir darbuotojai bendraus su praeiviais. Tikimės, kad tai paskutinis kartas, kai reikia streikuojant prašyti padorumo politikoje. Bet neatmetame, kad tai gali būti ir paskutinis kartas, kai lietuviai drąsiai ir laisvai viešai reiškia savo nuomonę ir kovoja už demokratines vertybes.“, – feisbuke pranešė LNDT.

Klaipėdos dramos teatras kartu su kitomis meno organizacijomis taip pat jungiasi prie sekmadienį organizuojamo kultūros bendruomenės įspėjamojo streiko.

Teigiama, kad tokiu būdu išreiškiama vieninga vertybinė pozicija – Lietuvos kultūra ir Kultūros ministerija negali priklausyti „Nemuno aušrai“.

„Kultūra yra pamatas, ant kurio statoma valstybė. Kultūros ministerijos negali valdyti politinė jėga, kurios požiūris tiek į kultūrą, tiek ir į pačią mūsų valstybę kelia rimtų abejonių“, – teigė Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas. 

„Be abejonių, Klaipėdos dramos teatras solidarizuojasi su visos Lietuvos kultūros bendruomene ir jungiasi prie įspėjamojo streiko“, – pridūrė jis.

Garliavoje kauniečiai rengia įspėjamąjį kultūros bendruomenės streiką. 

„Kultūra nėra moneta – tai žmogaus sielos, egzistencijos dalis. Jau ir taip per ilgai stengėmės tikėti, jog ateis toji aukščiausioji valdžia ir padarys šiai tamsiajai aušrai galą. Deja, jau davėme daug, gal net per daug šansų... Tad dabar nebegalime, nebenorime ir nebetikime pažadais! Negalime toleruoti, jog tokia agresyvi, antikultūrinė, rusiškų naratyvų perpildyta partija užimtų vieną svarbiausių ministerijų, t. y. Kultūros ministeriją. Tad jungiamės, palaikydami vieni kitus, ir kviečiame...“ – pranešė rengėjai. 

KADA: 2025 m. spalio 5 d. (sekmadienis), 12 val. 

KUR: Righetto Gallery, Garliava, Vytauto g. 99 

Programa: 

Pianistė – Evelina Pilipavičiūtė 

Garsinimas ir šviesos – arch. Žilvinas Lazauskas 

Pianino derinimas – Artūras Pečeliūnas 

Arbata ir vaišės – Jurgita Norė „Avilys“

„Valstybės scenos meno įstaigų asociacija, vienijanti beveik 20 nacionalinių ir valstybinių Lietuvos teatrų bei koncertinių įstaigų, vykdančių valstybės patikėtą piliečių kultūros labui skirtą misiją, reiškia solidarumą su visa Lietuvos kultūros bendruomene ir kritiškai mąstančia visuomene.

Mūsų įstaigos, užtikrindamos profesionalaus scenos meno kūrimą ir sklaidą, veikia visoje Lietuvoje. Atstovaujame ne tik tūkstančiams mūsų įstaigų darbuotojų, pasaulyje pripažintų kūrėjų bei atlikėjų, bet ir mūsų auditorijoms – žiūrovams, klausytojams, kurie renkasi mūsų renginiuose tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Suvokdami, kokia tai plati ir įvairi bendruomenė, vertindami skirtingas pažiūras ir nuomones, tvirtai pasisakome už kūrybos ir žodžio laisvę, už kultūrą kaip mūsų valstybės pamatinę vertybę, už profesionalumą ir kompetencijas, už vienybę, kuri neskirsto, bet jungia.

Esame ypatingai susirūpinę susidariusia padėtimi, skubotais paskyrimais ir šalies Kultūros stūmimu į Valstybės prioritetų šalikelę“, – pranešė Valstybės scenos meno įstaigų asociacija.

Rugsėjo 30 d. posėdžiavusi Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba nusprendė prisidėti prie kultūros bendruomenės inicijuojamo įspėjamojo streiko ir spalio 5 d. 14 val. kviečia muziejus jungtis prie šios iniciatyvos. Prisijungimas prie streiko – laisvas kiekvieno muziejaus apsisprendimas.

Įprastai streikas siejamas su užsivėrimu, tačiau šįkart jis įgauna kitą prasmę – tai įspėjimas, kviečiantis atverti savo erdves, kiemus, organizuoti renginius. Pagrindiniu solidarumo ženklu taps M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ klausymasis. Muziejai raginami šį kūrinį paleisti savo erdvėse, atsukti garsiakalbius į lauką, kad muzika nuvilnytų ne tik salėse, bet ir miestų gatvėse.

Tai tylus, bet paveikus solidarumo ženklas, kuriuo kultūros bendruomenė parodo nepritarimą Kultūros ministerijos perdavimui partijai „Nemuno aušra“. Tai – aiški žinia, kad kultūra neturi būti paversta politinių interesų įkaite, o kartu paveikus kultūros sektoriaus solidarumo ženklas, atliepiantis siekį išsaugoti orumą ir bendruomeniškumą.

Tuo pačiu muziejai kviečiami tapti gyvu forumu – pasitelkti savo iniciatyvas, ypač tas, kurios kalba apie pilietiškumą, laisvės siekį ar bendruomenės kovas. Tegul šios erdvės tampa vieta, kur susirinkusieji gali diskutuoti ir dalintis mintimis: kaip jaučiamės šiandien? Kas kelia nerimą? Kuo esame nepatenkinti? Kodėl turime veikti dabar? Tokiu būdu muziejai gali parodyti, kad ne tik saugo istoriją, bet ir moko kultūringai kalbėtis, diskutuoti, išklausyti bei kurti bendrą pilietinę laikyseną.

LMA valdybos pirmininkas Marius Pečiulis pabrėžia: „Muziejai yra kūrybiškos institucijos – jie gali tapti gyvais forumais, kur žmonės ateina ne tik pažinti praeitį, bet ir kalbėtis apie dabartį bei ateitį. Kiekvienas muziejus atras savitų būdų, kaip kultūringai, bet aiškiai išreikšti savo poziciją. Tai galimybė parodyti, kad kultūros bendruomenė yra vieninga, drąsi ir pasirengusi ginti savo orumą bei ateitį.“

Lietuvos muziejų asociacija kviečia muziejus aktyviai jungtis prie šio solidarumo ženklo ir drauge stiprinti viso kultūros sektoriaus balsą.

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) – tai daugiau nei šimtą muziejų visoje šalyje vienijanti organizacija, telkianti ir atstovaujanti muziejų bendruomenę.

„Lietuvos rašytojų sąjunga yra kartu su šalies kultūros bendruomene ir reiškia tvirtą nepritarimą kultūros ministerijos perdavimui politinei jėgai „Nemuno aušra“. Lietuvos rašytojų sąjungai nepriimtinas ir dabartinis ministras Ignotas Adomavičius“, – pareiškė šios kūrybinės sąjungos atstovai.

„Manipuliavimas kultūra ir kultūros žmonėmis kelia grėsmę mūsų šaliai ir mūsų laisvei. Kultūra neturi tapti politinių žaidimų įkaite ir partijų mainų objektu. Kultūros ministeriją turėtų valdyti profesionalūs ir raštingi žmonės.

Rašytojų darbo ir kūrybos įrankis, jų įkvėpimo šaltinis yra kalba. Jie puikiai jaučia, kada kalbantysis meluoja, manipuliuoja, išsisukinėja, stengiasi permesti kaltę ir atsakomybę kitiems. Deja, šiuo metu mes negirdime nei drąsių, nei išmintingų, nei teisingų valdančiųjų žodžių ir nematome iš aklavietės vedančių sprendimų.

Mes tikime, kad kultūros žmonių, menininkų vienybė, susitelkimas ir išradingumas padės apginti kultūros laisvę.

Lietuvos rašytojai kviečiami kūrybiškai prisijungti prie spalio 5 d. įspėjamojo streiko, o tie, kurie to dar nepadarė, kviečiami pasirašyti peticiją“, – pareiškime rašė Lietuvos rašytojų sąjunga.

„Mes, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, daugiau kaip penkis dešimtmečius atsakingai dirbame kultūros srityje jau, nuosekliai puoselėjame šiuolaikinę fotografiją, skatiname jos raidą, tarptautinius ryšius, menininkų kūrybos sklaidą ir vizualinį raštingumą Lietuvoje.

Šiandien jaučiamės atsakingi ne tik už meno kūrimą ir pristatymą, bet ir už kultūros lauko vertybes bei viešą diskursą. Reiškiame tvirtą nepritarimą Kultūros ministerijos perdavimui politinei jėgai „Nemuno aušra” ir solidarumą su kitomis kultūros organizacijomis ir bendruomenėmis, kurios pastaruoju metu kelia klausimus dėl kultūros politikos skaidrumo, kompetencijos ir pagarbos kultūros sektoriui“, – feisbuke rašė Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

„Mes, Lietuvos žydų istorijos, kultūros ir Holokausto tyrėjai, reiškiame visišką solidarumą su kitomis Lietuvos kultūros organizacijomis ir bendruomenėmis, kurios pastaruoju metu išreiškė nepritarimą, pasipiktinimą ir protestą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo, patvirtinto ir LR Prezidento, Kultūros ministeriją išmainyti kaip politinių derybų objektą antisemitine, skaldančia ir prorusiška retorika pasižyminčiai partijai „Nemuno aušra“ (toliau – NA).

Šis politinis darinys, palaikomas valdančiajai daugumai priklausančios Lietuvos socialdemokratų partijos ir toleruojamas Prezidento, jau metus ardo Lietuvos politinę kultūrą: kelia chaosą, tyčiojasi iš pilietinės visuomenės, žemina kuriančius žmones, sąmoningai siekia supriešinti socialines, kultūrines ir tautines grupes. Toks veikimas daro žalą Lietuvos reputacijai tarptautiniu lygmeniu ir grasina nubraukti mūsų ilgalaikes pastangas per edukaciją, mokslo žinių sklaidą bei tarptautinį bendradarbiavimą kurti naujos kokybės santykį su traumine Lietuvos praeitimi. 

Dar 2024 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas pripažino, kad NA partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis viešais pasisakymais žemino žmonių grupę (žydus) dėl jų tautybės, kurstė neapykantą, taip sulaužydamas Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeisdamas Konstituciją. Tai, kad partija, kurios veiklą nuolat lydi antisemitinė retorika, melas, manipuliacijos ir šantažas, tapo atsakinga už Lietuvos žydų istorijos ir kultūros tyrimų bei sklaidos kuravimą ir reprezentavimą – yra ciniškas, sveikam protui prieštaraujantis ir Holokausto atmintį paniekinantis sprendimas. 

Mes, Lietuvos žydų istorijos, kultūros ir Holokausto tyrėjai, skirtingų universitetų ir tyrimų institutų bei kitų atminties institucijų mokslininkai, labai gerai suprantame, kaip veikia panašios į NA politinės jėgos. Paprastai į valdžią patekusios demokratiniu būdu, įsitvirtinusios valdžios struktūrose ir nuosekliai radikalėjančios, jos tampa egzistencine grėsme laisvai visuomenei ir valstybės ateičiai, ypač nepalankioje ir sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Atiduodami valstybės valdymą į tokių žmonių rankas, mes nepastebėsime, kaip prarasime pačią valstybę. 

Todėl ne tik reiškiame solidarumą su kitomis Lietuvos kultūros organizacijomis ir bendruomenėmis, bet ir raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Prezidentą bei politines jėgas, kurioms rūpi mūsų valstybės demokratinė ateitis ir kurios šiandien turi įtaką, nedelsiant peržiūrėti ir pakeisti šį sprendimą – partijai NA negali būti patikėta Kultūros ministerija, kaip ir jokia kita ministerija. Tai nėra vien menininkų ar istorikų bei kultūros tyrėjų nuostata, bet visų pirma valstybės integralumo, saugumo, demokratijos, orumo ir ilgalaikės politinės orientacijos klausimas. Šiuo laišku ne tik reiškiame solidarumą, palaikome skirtingas protesto formas, remiame organizuojamą streiką, bet ir įspėjame, kad, valdžiai nekeičiant sprendimo, ketiname savais būdais prisidėti prie protestų, ginant laisvą ir demokratinę visuomenę bei jos vertybes“, – rašoma išplatintame laiške.

Nevyriausybinės organizacijos ketvirtadienį pranešė, kad solidarizuojasi su kultūros bendruomene ir pasitraukia iš prezidento Gitano Nausėdos projekto „Lietuvos galia“.

Šalies vadovui, premjerei Ingai Ruginienei ir Seimo pirmininkui Juozui Olekui skirtame laiške organizacijos teigia, kad aukščiausi valstybės vadovai vengia prisiimti atsakomybę, priėmus sumaištį kultūros srityje sukėlusį sprendimą.

„Sprendimų priėmėjų vengimas prisiimti atsakomybę – aiškinant, kad „atsitiko, kaip atsitiko“ – nekuria pasitikėjimo. Tokia praktika ne tik demotyvuoja, bet ir atitolina piliečius nuo valstybės reikalų. Tokia politinė kultūra negali būti tvirtos ir atsparios valstybės pamatas.

Tai galioja tiek Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės, tiek dabartinę valdančiąją koaliciją formavusių politinių partijų lyderių atžvilgiu“, – teigiama atvirame laiške.

Dėl to nevyriausybinės organizacijos sako priėmusios sprendimą trauktis iš G. Nausėdos inicijuoto projekto partnerių.

„Tokį sprendimą priėmėme, nes tikime, kad pilietinė galia ir jos stiprinimas nėra ir negali būti tik deklaratyvių žodžių visuma. Ji privalo būti grindžiama realiu įsiklausymu, pagarbai skirtingų bendruomenių balsui ir perspektyvai ir atsakomybe prieš visuomenę ir Lietuvos Respubliką“, – pabrėžia jos.

Apie pasitraukimą iš projekto paskelbė Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų  tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos moksleivių sąjunga, Kauno bendruomenių centrų asociacija, Global Lithuanian Leaders ir Lietuvos socialinio verslo asociacija.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga atsisako Prezidento Gitano Nausėdos „Geriausios disertacijos“ konkurso globos ir pasitraukia iš programos „Lietuvos galia“.

„Mes, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (toliau – LJMS) nariai, išreiškiame paramą Lietuvos kultūros bendruomenės skelbtai peticijai ir protesto iniciatyvoms ir atsisakome Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos „Geriausios disertacijos“ konkurso globos bei pasitraukiame iš programos „Lietuvos galia“.

LJMS visuomet siekia remti ir atstovauti jauniesiems mokslininkams bei doktorantams Lietuvoje, stiprinant jų profesinį augimą, ginant jų interesus ir puoselėjant atviros, atsakingos mokslo kultūros sklaidą. Prezidento globa ir mūsų dalyvavimas programoje „Lietuvos galia“ buvo reikšmingas bendradarbiavimas ir mokslo bendruomenės p – alaikymas. Tačiau tam svarbus įsiklausymas, nuomonių ir idėjų pliuralizmas, kūrybinė ir žodžio laisvė bei susitarimų laikymasis.

„Geriausios disertacijos“ konkursas vykdomas nuo 2007 m., jo tikslas – įvertinti ir paskatinti aukščiausio lygio disertacijų rengimą, skatinti tarpdisciplininį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei stiprinti jaunųjų mokslininkų motyvaciją kurti darbus, turinčius reikšmingą poveikį tiek Lietuvos, tiek tarptautinei mokslo bendruomenei. Jauniesiems mokslininkams, geriausių disertacijų laureatams ir jų vadovams apdovanojimų įteikimas Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir Prezidento sveikinimas buvo reikšmingas jų mokslinės veiklos pagerbimas ir aukštas įvertinimas.

Šio konkurso idėja ir misija atstovauja mokslą ir švietimą. Mokslas kaip sistemingas žinių kūrimo ir tikrinimo būdas bei švietimas kaip žinių perdavimo priemonė yra neatsiejama kultūros dalis. Todėl LJMS negali būti abejinga susiklosčiusiai politinei situacijai Lietuvoje. LJMS nepalaiko Prezidento Gitano Nausėdos pritarimo skirti „Nemuno aušros“ partijos atstovą eiti kultūros ministro pareigas.

Kultūra ir nepriklausoma žiniasklaida yra laisvos ir demokratinės visuomenės pagrindas. Kultūros ministerija nėra politinis žetonas, kurį galima išmainyti siekiant politinės naudos. Laikomės principinės pozicijos, kad jos valdymas nebūtų patikėtas politinei jėgai, kuri atvirai neigia, iškraipo ar menkina šias vertybes, nes tai yra pavojinga ne tik kultūros sektoriui, bet ir mūsų visuomenės vientisumui. Tvirtas ir tarptautiniu mastu pripažįstamas mokslo sektorius įmanomas tik tuomet, kai šios vertybės yra realiai įgyvendinamos.

Tikime, kad šios vertybės turi būti nekvestionuojamos ir išlikti svarbios saugant demokratišką dabarties ir ateities Lietuvos kryptį, kurią savo veikla stiprina kultūros, žiniasklaidos ir mokslo bendruomenės“, – rašoma pranešime.