„Mondial du Théâtre“ festivalis, įkurtas 1957 m. su Monako vyriausybės palaikymu, tapo pasauline mėgėjų teatro švente, sujungiančia talentingas trupes iš viso pasaulio. Šis festivalis savo gyvavimą pradėjo nuo dvylikos Europos trupių, dabar sulaukia dalyvių iš penkių žemynų, skatindamas kultūrinį dialogą ir kūrybinių idėjų mainus.
Festivalio metu vyksta ne tik spektakliai, bet ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose pripažinti specialistai dalijasi žiniomis ir patirtimi, stiprindami mėgėjų teatro pripažinimą. Kas ketverius metus organizuojamas festivalis sulaukia daug dalyvių paraiškų iš viso pasaulio.
Šiais metas į programą buvo atrinktos 18 šalių teatro trupės: Armėnijos, Centrinės Afrikos Respublikos, Kolumbijos, Kubos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Suomijos, Prancūzijos, Indonezijos, Italijos, Japonijos, Latvijos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Filipinų, Anglijos, Slovakijos. Tarp festivalyje dalyvaujančių valstybių vėliavų plazdėjo ir Lietuvos, kuriai atstovavo Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatras, užsienio žiūrovams ir kritikams pristatęs pagal I.Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ pastatytą spektaklį „Urtė“.
Teatro archyvo nuotr.
Nors kvietimas dalyvauti atrankoje į tarptautinį festivalį buvo netikėtas ir iš pradžių kėlė abejonių, Ernsto Vicherto teatro trupė ryžosi žengti šį žingsnį. Spektaklis jau buvo pelnęs pripažinimą Lietuvoje, tačiau abejones kėlė klausimas, ar kūrinys bus suprastas tarptautinės auditorijos.
„Turbūt tai buvo mūsų kuklumas, o gal – baimė būti nesuprastiems“, – sakė trupės režisierius Donatas Savickis.
Vis dėlto, nepaisydamas dvejonių, teatras nusprendė dalyvauti atrankoje ir išsiuntė spektaklio įrašą vertinimo komisijai. Nors lūkesčių turėjo nedaug, trupė pateko tarp atrinktųjų ir gavo oficialų Mokanko Kunigaikštystės kvietimą dalyvauti „Mondial du Théâtre“ festivalyje.
Tai tapo neįkainojama patirtimi – ne tik dėl galimybės pristatyti savo kūrybą, bet ir dėl ryšio su kitų šalių teatro atstovais, pasidalijimo darbo metodais ir įkvėpimo. Svarbiausia – buvo išsklaidytos baimės.
Teatro archyvo nuotr.
„Įsitikinome, kad teatre kalba nėra barjeras. Mūsų teatro kalba buvo suprasta“, – pasakojo aktoriai, spektaklį rodę Princesės Grace teatre – "Theatre Princesse Grace".
Pasak jų, ryšys su žiūrovais buvo stiprus ir emocionalus. Ne vienas žiūrovas po pasirodymo sakė: jūsų lietuvių kalba – tarsi muzika.
Susiję straipsniai
Ernsto Vicherto teatro trupės gastrolės Monake paliko ne tik neišdildomų įspūdžių, bet ir atnešė netikėtą susitikimą. Paskutinį spektaklio vakarą, kai aktoriai jau jautėsi prisijaukinę sceną ir erdvę, teatre kilo netikėtas sujudimas – pasirodė pareigūnai su tarnybiniais šunimis. Salėje buvo pradėta saugumo patikra.
Netrukus paaiškėjo priežastis – festivalio rengėjai pranešė, kad spektaklį ketina stebėti Monako kunigaikštis Albertas II. Ši žinia tapo tikra staigmena ir įspūdinga visų gastrolių kulminacija. Trupė į Lietuvą grįžo kupina įspūdžių ir dėkingumo.
„Įgavome neįkainojamos patirties, kuri dar ilgai išliks atmintyje“, – įspūdžiais dalijosi aktoriai.
Teatro archyvo nuotr.
Teatro trupė dėkoja Priekulės meno ir kultūros centro administracijai už sklandų kelionės organizavimą bei Klaipėdos rajono savivaldybei (meras – Bronius Markausks) už suteiktą galimybę dalyvauti tarptautiniame projekte.