150-osios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metinės kultūros šviesa apgėlė visas meno ir muzikos įstaigas – ne išimtis ir filharmonija, kuri ir į naują sezoną keliauja su gausa kompozitoriui skirtų renginių.
Ne vienus metus „Norfos“ remiama įstaiga į naujuosius kultūros metus žengė su puikiomis nuotaikomis – džiaugtis yra ko, mat meno tvirtovės sienos ir vėl liudys aukščiausio lygio pasirodymus.
„Visus šiuos metus ir visą vasarą filharmonija nepaprastai intensyviai šventė M. K. Čiurlionio jubiliejų – per pusę metų aplankėme apie 70 Lietuvos miestų ir miestelių su M. K. Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių programomis, tarp kurių ir pastarojo amžininkų kūriniai.
Pabuvojome tikriausiai visuose Lietuvos kampeliuose ir visuose festivaliuose, kur mūsų labai laukė. Klausytojai suvažiuodavo net iš visos apylinkės ir labai džiaugdavosi mūsų simfoninio, kamerinio orkestrų, kvartetų, ansamblio „Musica humana“ programomis.
Todėl ir toliau, pradėję sezoną Vilniuje net keturi pirmieji koncertai buvo taip pat skirti M. K. Čiurlionio muzikos sklaidai, o dabar pasitinkame jau naujus sumanymus“, – pasakojo įstaigos vadovė.
Filharmonijos direktorė nušvietė, jog naujasis sezonas sostinės gyventojams ir miesto svečiams žada gausybę aukščiausio lygio pasirodymų.
„Su partneriais „Gaidos“ aktualios muzikos festivaliu turėsime daug programų, kuriose koncertuos labai žinomi lietuvių ir užsienio dirigentai, solistai.
Jų tarpe ir Edgaras Montvidas, Audrius Žlabys, Glebas Pyšniakas, Modestas Pitrėnas. Atvyks ir labai didelės žvaigždės iš užsienio tai – turkų pianistas Fazil Say, vokiečių smuikininkė Carolina Widmann, smuikininkas Inmo Yang ir daugybė kitų.
O lapkričio mėnesį vėl koncentruosimės į fortepijoninės muzikos šedevrus. Kadangi pianistė Mūza Rubackytė kartu su filharmonija organizuoja jau devintąjį „Vilniaus fortepijono festivalį“ – tai bus didžiulis akcentas M. K. Čiurlioniui.
Kaip visuomet M. Rubackytė kviečia pasirodyti jaunuosius tarptautinių konkursų nugalėtojus, todėl išgirsime ir James (Zijian) Wei, kuris laimėjo 2024 m. Klivlando konkursą, taip pat Anna Geniušienę, Evren Ozel, o iš didžiausių žvaigždžių išskirčiau pianistus Jeaną Efflamą Bavouzet ir Francois-Frederic Guy, kurie atskleis prancūzų muzikos klodus“, – vardijo R. Prusevičienė.
Filharmonija užtikrina – į pabaigą einantys jubiliejiniai M. K. Čiurlionio metai pasibaigs su tikru trenksmu, mat iki pat metų pabaigos skambės ir garsiojo lietuvių kompozitoriaus muzika.
„Gruodžio mėnesį kaip visuomet turime suplanavę daug šventinių koncertų, kuriuos noriai aplanko ir kolektyvai, įmonės. Pasitikti šventes filharmonijoje jau tapo gražia tradicija, todėl girdėsime ir Jeruzalės simfoninio orkestro muziką, taip pat švęsime Danijos pirmininkavimą Europos Sąjungos taryboje – Nacionalinis simfoninis orkestras koncertuos su prancūzų dirigentu“, – papildė kultūros įstaigos vadovė.
Praėjusį sezoną filharmonijos Čiurlionio kvartetas išnaršė pasaulį garsinami M. K. Čiurlionio muziką, todėl R. Prusevičienė džiaugiasi, kad ir šį sezoną muzikantų lauks išvykos.
„Einant paskutiniam metų ketvirčiui Čiurlionio kvartetas jau pakėlė sparnus vykti į Rygą. Šis kvartetas buvo pats didžiausias filharmonijos ir M. K. Čiurlionio metų ambasadorius pasaulyje, nes koncertavo visoje Europoje, Artimuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose.
Taip pat Vilniaus kvartetas koncertavo Kanadoje, ansamblis „Musica humana“ JAV, o Lietuvos kamerinio orkestro dar laukia labai svarbus M. K. Čiurlionio metų koncertas Varšuvos filharmonijoje festivalyje, kurį organizatoriai dedikuoja centrinės ir rytų Europos muzikai“, – pasiekimais ir ateities planais džiaugėsi įstaigos vadovė.
Kaip ir kasmet kiekviena nauja sezono pradžia simbolizuoja naują baltą popieriaus lapą, todėl 2025–2026 m. sezoną filharmonija pradeda su naujais tikslais.
„Sieksime klausytojams pateikti kuo platesnį repertuarą ir kuo įdomesnę renginių kontekstų paletę. Jau seniai įvedėme naują tradiciją – atlikti ne tik vieno autoriaus kūrinius, bet ir parodyti iš ko tas kompozitorius sulaukė įkvėpimo, kokie buvo jo mokytojai.
Visai neseniai, spalio pradžioje Čiurlionio kvartetas atliko itin įdomią programą – M. K. Čiurlionis ir trys jo mokytojai. Klausydami programos suvokėme, kokius nuostabius, aukščiausio lygio profesionalus kompozicijos mokytojus jis turėjo.
Ir kitose programose bandome atskleisti, kuo kiekvienas laikmetis buvo praturtinantis“, – kalbėjo R. Prusevičienė.
„Norfos“ indėlis prisidėjo prie reikšmingo kūrinio
Prie filharmonijos veiklos aktyviai prisideda įstaigos generalinis rėmėjas prekybos tinklas „Norfa“. R. Prusevičienė pasakojo, kad ir šiais metais gauta parama bus naudojama skaitmeninių koncertų salių plėtrai. Tai – unikali platforma, vienintelė tokia Baltijos šalyje, kurioje jau yra apie 200 įrašytų koncertų ir atskirų kūrinių.
„Tęsiame šį projektą, pildome įrašus, kurie yra itin svarbūs mūsų atlikėjų ir lietuvių kompozitorių meno išliekamumui.
Taip pat šiais metai išleidome tikriausiai vieną svarbiausių pastarųjų dešimtmečių įrašų – tai vinilinė plokštelė, kur įrašyta, kaip Mirga Gražinytė-Tyla diriguoja Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui M. K. Čiurlionio „Jūrą“, o su prancūzų dirigentu diriguoja „Miške“.
Taip pat Mirgos tėvelis Romualdas Gražinis savo kūrinius sutratines atliko su M. K. Čiurlionio mokyklos chorais, o Mirgos sesuo Onutė Gražinytė grojo fortepijono preliudus. Tai nepaprastai prasminga Gražinių šeimos dedikacija M. K. Čiurlionio metams.
Šią plokštelę išleido pati seniausia klasikinių įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“ Vokietijoje. Gauti tokį dėmesį, sulaukti tokio leidinio – ne vienerių metų darbas. Ir toliau šiuos darbus atliekame iš „Norfos“ paramos“, – pasakojo įstaigos vadovė.
R. Prusevičienė atvira – tokie įrašai turi didžiulę vertę ir vėliau sklinda po visą pasaulį, kur garsina Lietuvos vardą.
„Kartais visai netikėtai sužinai, kad jų klausosi Niujorke ar Japonijoje, kur vis dar labai populiarūs fiziniai įrašai“, – pridėjo Nacionalinės filharmonijos direktorė.