Kultūros kategorijoje lietuvių sukurtas renginys varžosi su dar penkiais pasaulinio lygio renginiais. Druskininkuose sausio mėnesį pagal režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją surengta įspūdinga elektroninės muzikos, šviesos, šokio ir teatro šventė buvo skirta kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.
Po šio įspūdingo atidarymo Druskininkai visus metus gyveno kultūros ritmu – vyko koncertai, parodos, performansai, diskusijos, meno akcijos.
Baigiamasis programos „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ akordas – prie skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurto M.K.Čiurlionio paminklo lapkričio 15 d. rengiamas režisieriaus Daliaus Abario ir scenarijaus autoriaus Mindaugo Nastaravičiaus muzikinis pasakojimas „Coda: MKČ ženklas“.
Jo dalyviai – Petras Vyšniauskas (saksofonas), Petras Geniušas (pianinas), Aistė Bružaitė (kanklės), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Justas Kulikauskas (violončelė), Saulius Petreikis (pučiamieji instrumentai), Karolina Juodelytė (vargonai), Toru Takao (kariljonas, Japonija), Šv.Kristoforo kamerinis orkestras ir Lietuvos kariuomenės orkestras.
– Ar Kultūros sostinės uždarymo renginį, kaip ir įspūdingą atidarymą, galėsime stebėti iš kiekvieno šalies kampelio per LRT transliaciją, ar teks vykti į Druskininkus? – paklausiau Druskininkų kultūros centro direktorės Raimondos Varaškaitės.
– Šį kartą teks atvykti ir viską pamatyti, išgirsti gyvai. Tai puiki proga dar sykį apsilankyti kurorte ir pajusti, kaip sakoma ir mūsų programos pavadinime, kad visi esame Čiurlionio paliesti.
Pirmą kartą M.K.Čiurlionio paminklo skvere vyks toks didelis renginys. Beje, šis skveras šiemet iš naujo sutvarkytas. Juk ir pačiam paminklui, kurį sukūrė skulptorius V.Vildžiūnas, šiemet sukako 50 metų.
Įdomu ir tai, kad dalis uždarymo renginio programos jau pristatyta „EXPO 2025“ parodoje Osakoje, Japonijoje. Tačiau ir ši dalis papildyta naujais įdomiais sprendimais, nes mūsų scena – be stogo.
Nenoriu iš anksto atskleisti režisieriaus sprendimo, bet atlikėjams net ir lietus netrukdys, o žiūrovams esame pasiruošę dalinti vienkartinius lietpalčius. Kol kas orų prognozė lietaus nežada.
– Kas užšifruota pavadinime „Coda: MKČ ženklas“?
– Coda muzikoje – tai muzikinės kompozicijos baigiamoji dalis, kurioje glaustai pakartojamos pagrindinės temos. Tai tarsi užuomina, kad tai bus renginys, apibendrinantis visus metus.
Druskininkų kultūros sostinės renginių repertuaras buvo labai margas – nuo lengvesnių žanrų iki klasikos ir tarptautinių parodų. Kadangi šiemet minime M.K.Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, visur tarsi sklandė šio kūrėjo dvasia – pristatyta ir kūryba, ir jos interpretacijos, ir menininko gyvenimas, šeima, gyvenamasis laikas, sąsajos su mūsų miestu.
– Ypač daug renginių šiemet vyko atvirose Druskininkų erdvėse – prie ežero, parke. Tačiau taip ir neįvyko planuotas naujo Kultūros ir konferencijų centro atidarymas. Ar jo ir nebus?
– Bus, nors ne šiais metais. Juk Druskininkų kultūros centras mieste iki šiol neturi uždaros renginių erdvės, tik lauko sceną. Todėl renginiai vyksta ir Narcizų lauke Vijūnėlės parke, ir amfiteatre prie muziejaus, ir sveikatingumo parke. Toks darbas lauke ir žiemą, ir vasarą mums įprastas. Kartais prisiglaudžiame Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje.
Norėčiau paminėti, kad kultūros sostinės renginiais rūpinosi ne tik kultūros centras, bet ir muziejus, biblioteka.
Miesto muziejuje šiemet surengta fantastiška Druskininkuose gimusio pasaulinio garso skulptoriaus Jacques’o Lipchitzo mažosios skulptūros paroda.
Druskininkų kultūros ir kongresų rūmai jau pastatyti – šalia buvusios „Nemuno“ sanatorijos. Jų statybos darbai dėl teisminių ginčų tarp rangovų buvo sustoję daugiau nei dvejus metus. Dėl to šių metų pavasarį planuotas jų atidarymas nusikėlė į kitų metų pabaigą. Tai ne viena salė, o visas kompleksas – su kino teatru, 1200 sėdimųjų vietų sale, orkestro lože.
– Kas jus ypač nudžiugino ar nustebino per šiuos kultūros sostinės metus?
– Labai nudžiugau, kai išgirdau, kad į Druskininkus atvažiuos garsusis prancūzų menininkas, šokėjas ir choreografas Sadeckas Berrabah, kurio darbus buvau mačiusi virtualioje erdvėje.
Negalėjau patikėti, kad tokio kalibro menininkas sutiko atvykti dirbti mažame Lietuvos mieste lauko sąlygomis sausio mėnesį.
Didžiulį įspūdį padarė Šeiko šokio teatras, kuris birželį subūrė miesto bendruomenę surengęs kūrybines šiuolaikinio šokio dirbtuves „Insane“ Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje.
Daug iššūkių buvo, kai sumanėme organizuoti pėsčiųjų žygį iš M.K.Čiurlionio gimtosios Varėnos į Druskininkus. Jis pavyko, tad manome, kad panašius žygius galima būtų rengti ir kitais metais.
– Įdomus sumanymas ir Čiurlionių šeimos maisto degustacija. Ar buvo skanu?
– Edukacinę degustacinę programą „Ką gi valgė Čiurlioniai? – kasdienė ir šventinė šeimos užstalė“ Ratnyčios parapijos namuose surengė Druskininkuose gyvenanti menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, kuri daug prisidėjo ir prie kitų kultūros sostinės renginių.
Žinoma, buvo skanu, bet ten nepersivalgysi. Juk Aušra pirmiausia norėjo pagerbti šeimos centru buvusią Adelę Čiurlionienę, parodyti, ką reiškia kasdien 11-ai žmonių paruošti pusryčius, pietus, vakarienę. Susodinti prie stalo ir švenčių metu, kad visko pakaktų.
Kai vyriausias sūnus grįždavo namo, ant stalo atsirasdavo šaltanosiai su mėlynėmis, žalias rūkytas kumpis, jos pačios kepta juoda duona ir marinuoti baravykai.
– Ar kultūrinių renginių gausa baigsis po kultūros sostinės uždarymo renginio? Gruodį – tik eglutė ir mugė?
– Tikrai ne. Gruodžio viduryje minėsime Druskininkų choro dešimtmetį su multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu.
Gruodžio 25-ąją miesto aikštėje rengiamas kalėdinis koncertas, 27 dieną bažnyčioje koncertuos Nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“, o 30 dieną vyks senųjų metų palydos su Vilniaus kvartetu, kuris ne vieną dešimtmetį tokiu metu „Dainavos“ sanatorijos salėje griežia Franzo Schuberto „Forelių“ kvintetą („Forellenquintett“).
Pasiūlė turtingą programą
Druskininkai 2025 metais tapo Lietuvos kultūros sostine, miestas pasiūlė gausią ir ambicingą renginių programą, kurios pagrindinė tema – „Čiurlionio paliesti“. Mat 2025-aisiais minimos M.K.Čiurlionio 150-osios gimimo metinės, o Druskininkai darė didelę įtaką jo kūrybai.
Buvo suplanuota daugiau nei 350 renginių, jų rengėjai pasinaudojo unikalios kurorto aplinkos teikiamomis galimybėmis.
Sausį Lietuvos kultūros sostinės programą atidarė renginys „Didysis Čiurlys“, kuriame skambėjo elektroninės muzikos simfonija, įkvėpta M.K.Čiurlionio. Scenografiją jam sukūrė garsus prancūzas S.Berrabah, kūręs choreografiją Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir „Grammy“ apdovanojimams.
Birželį Druskininkų miesto muziejuje atidaryta paroda „Sugrįžtu į Druskininkus“, kurioje buvo eksponuojamos Prancūzijoje ir JAV kūrusio litvakų skulptoriaus J.Lipchitzo skulptūros, piešiniai ir litografijos. Tai pirmoji J.Lipchitzo paroda jo gimtuosiuose Druskininkuose.
S.Eidrigevičiaus darbų paroda „Keliaujanti vaizduotė“ Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ pristatė dalį menininko knygų iliustracijų kolekcijos.
Rugsėjį patyriminis žygis „Čiurlionis jungia“ pakvietė žingsniuoti didžiojo menininko vaikystės kelionės taku iš Varėnos į Druskininkus.
Nuo balandžio iki rugsėjo vyko gatvės meno festivalis „Gatvės atostogos“, kurį vainikavo šviesų dailininko P.Malinausko šviesos ir garso instaliacija „Šviečiantys etiudai. M.K.Čiurlionio sapnas“ Druskonio ežero pakrantėje.
Lapkričio 15 d. 18 val. prie skulptoriaus V.Vildžiūno sukurto M.K.Čiurlionio paminklo renginys „Coda: MKČ ženklas“ užvers kultūros sostinės metus Druskininkuose.