Pasak J. Reklaitės, konfliktų, nestabilumo ir augančio politinio susiskaldymo laikais EUNIC misija yra svarbesnė nei bet kada: kultūra išlieka viena paskutinių erdvių, kur dialogas vis dar įmanomas, kur galima tiesti tiltus ir kur Europos vertybės gali būti ginamos drąsiai ir artikuliuotai. „Dėl Lietuvos istorijos ir geopolitinio konteksto bendradarbiavimas yra mūsų kultūros supratimo esmė – žinome, kad tik dirbdami kartu galime išlikti atsparūs. Totalitariniai režimai bijo stiprių ir vientisų visuomenių; jie siekia susilpninti pasitikėjimo ir bendruomeniškumo pagrindą. Daugelį metų Lietuvai trūko galimybių atvirai kalbėti apie mums svarbius klausimus. Šiandien mūsų kultūros sektorius išaugino išskirtinius, drąsius menininkus ir lyderius, kurie geba artikuliuoti šiuos klausimus, kviesti kitus į dialogą ir kurti erdves, kur gali gimti tikras supratimas“, – savo inauguraciniame kreipimęsi teigė J. Reklaitė.
Per pastaruosius metus Lietuvos kultūros institutas įgijo vertingos patirties per dideles kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvas: „Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 m., vykdytas glaudžiai bendradarbiaujant su Prancūzų institutu, buvo ne tik programa, bet ir gilus mokymosi procesas, leidęs mūsų komandoms perprasti vieni kitų struktūras, darbo kultūras ir požiūrius į kultūros diplomatiją ir kultūrinius ryšius. Šiuo metu daug bendraujame su Goethe‘s institutu prie būsimos Lietuvos ir Vokietijos kultūros mainų programos – tai dar vienas „universitetas“ mums, dar viena proga mokytis, augti ir išbandyti naujus bendradarbiavimo modelius“, – Lietuvos įsitraukimą į kultūrinės partnerystės procesus pristatė LKI vadovė.
Kaip vieną svarbiausių savo uždavinių EUNIC Direktorių taryboje J. Reklaitė įvardija solidarumo ir sąžiningo atstovavimo tinkle stiprinimą – užtikrinant, kad mažesnės šalys ir kiti nariai jaustųsi įgalinti, palaikomi ir išgirsti. „Šiandien bendradarbiavimas reikalauja daugiau nei partnerių nustatymo, jis reikalauja sąjungininkų identifikavimo – tų, su kuriais dalinamės įsitikinimais, pasitikėjimu ir noru tęsti pokalbį net ir nesutariant“, – pabrėžė J. Reklaitė. Naujoji EUNIC Direktorių tarybos viceprezidentė taip pat išskiria būtinybę dalintis patirtimis, numatyti iššūkius ir stiprinti kultūros diplomatijos vaidmenį.
„Tikiu formatais, kurie leidžia mums mokytis vieniems iš kitų – per EUNIC klasterių iniciatyvas, mobilumo programas ar bendrus projektus. Glaudus bendradarbiavimas su EUNIC biuru Briuselyje ir susiderinimas su ES lygmens pokyčiais – ypač Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai 2027 m. – padės mums sustiprinti mūsų kolektyvinį poveikį“, – teigė J. Reklaitė.
EUNIC Direktorių tarybą sudaro 6 EUNIC narių atstovai, renkami dviejų metų kadencijai. Taryba priima sprendimus dėl EUNIC tinklo veiklos. Naujos Tarybos prezidentė – IFA (Vokietijos Užsienio kultūrinių ryšių instituto) vadovė Gitte Zschoch. Kiti EUNIC Direktorių tarybos nariai – Prancūzų instituto vadovas Hugues Ghenassia-de Ferran, Švedijos kultūros ir mokslo instituto vadovė Hanna Lämsä, Carmen Noguero Galilea iš Servantes instituto bei taip pat gruodžio 9 d. į Tarybą išrinkta lenkų Adomo Mickevičiaus instituto vadovė Olga Wysocka.
EUNIC tinklas vienija 39 kultūros ryšius puoselėjančias organizacijas iš Europos Sąjungos valstybių ir asocijuotus narius (Britų Tarybą ir Ukrainos institutą).