Spektaklio partneriai ISADD Lietuva – pirmoji organizacija Lietuvoje, pradėjusi teikti mokslo įrodymais pagrįstas autizmo spektro sutrikimų intervencijos paslaugas, – pabrėžia, kad teatras gali tapti svarbia erdve tikram pažinimui. „Spektaklis ir scena leidžia atskleisti žmogiškąją patirtį, ne diagnozę. Teatras suteikia galimybę pabūti kito batuose, padeda ne tik žinoti, bet ir pajusti, o būtent pažinimas mažina baimes, kurios dažniausiai kyla iš nežinios“, – sako ISADD Lietuva direktorė Jurga Alksninienė.
Šį kitokį patyrimą ir atveria spektaklis „Pasaulis be subtitrų“ – vizualus, fragmentiškos struktūros rankų šešėlių teatro kūrinys, pasakojantis apie jaunuolį, gyvenantį autizmo spektre – jo prisiminimus, būsenas ir kasdienes patirtis, leidžiančias pamatyti tai, kas dažnai lieka nematoma iš išorės.
Scenoje jaunuolį, gyvenantį autizmo spektre, įkūnija jaunosios kartos Jaunimo teatro aktorius Matas Sigliukas, pelnęs „Auksinio scenos kryžiaus“ Jaunojo menininko nominaciją. Jo vidinį pasaulį „Budrugana Lietuva“ teatro aktoriai kuria gyvai, pasitelkdami rankų šešėlių teatro techniką, leidžiančią scenoje perteikti tai, kas dažnai lieka neišsakoma. Įkvėptas japonų autoriaus Naoki Higashidos knygos „Kodėl taip mėgstu šokinėti?“, spektaklis nuosekliai veda žiūrovą per skirtingus jaunuolio patirties sluoksnius – nuo ramybės ir džiaugsmo akimirkų iki sudėtingesnių vidinių išgyvenimų.
Spektaklio režisierė Milda Mičiulytė pabrėžia, kad renkantis menines priemones svarbiausia buvo perteikti patį autizmo spektre esančio žmogaus pasaulio patyrimą, o ne jį aiškinti. „Nesinorėjo daugžodžiauti ir kalbėti žodžiais apie tai, kas sunkiai apibūdinama. Todėl kalbame vaizdais – rankų šešėliais, parodydami, kaip šis žmogus mato pasaulį“, – sako režisierė.
„Pasaulis be subtitrų“ aktualus ne tik autizmo temą jau pažįstantiems žmonėms, bet ir visiems, kurie yra patyrę nesupratimo jausmą ar sunkumus pritapti.
Sausio 28 ir 29 dienomis meno erdvėse VILEIŠIO18 Vilniuje šis spektaklis kviečia ne ieškoti paaiškinimų, o širdimi patirti tai, kas dažnai lieka už žodžių ribų.
