Teatrai šiuo metu tampa vieta, kur galima ne tik pabėgti nuo žiemos rutinos, bet ir atrasti atsakymus į svarbius klausimus. Vasario repertuarai siūlo platų spektrą – nuo klasikos iki šiuolaikinių, drąsių formų spektaklių kiekvieno skoniui.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) ir Valstybinis Šiaulių dramos teatras (VŠDT) žiūrovams parengė turtingą programą, kurioje vietos ras tiek ištikimi teatro lankytojai, tiek ieškantys naujų patirčių.
Kultūrą aktyviai remiantis prekybos tinklas „Norfa“ prisideda prie to, kad teatras išliktų atviras ir aktualus skirtingoms auditorijoms – nuo pirmą kartą į spektaklį ateinančių jaunuolių iki ilgamečių scenos meno gerbėjų.
Režisierius O. Koršunovas: teatras gali giliau pažiūrėti į žmogų ir žmogiškumą
Ne vienus metus kultūrą remianti „Norfa“ kviečia apžvelgti vasario teatrų repertuarą ir išsirinkti spektaklius, kurie praturtins tamsias žiemos dienas.
Štai kuo teatro mylėtojai galės mėgautis vasario mėnesį:
Susiję straipsniai
Vasarį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pradės su žymaus italų kompozitoriaus A. Ponchielli opera „Lietuviai“, kuri buvo sukurta pagal A. Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“.
„Kūrinys, pasakojantis apie lietuvių didvyriškumą karų su kryžiuočiais laikais, sulaukė nepaprasto pasisekimo ir tapo pačių italų laisvės kovų simboliu! Lietuvos operoje „Lietuvius“ ketinta statyti jau 1939 m. Deja, Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos tragedija sutrukdė operos premjerai.
Lietuviai „Lietuvius“ pirmą kartą pastatė 1981 m. Čikagos lietuvių operoje pagal Stasio Santvaro puikiai išverstą ir redaguotą libretą. Ypatingu įvykiu šios operos pastatymas tapo Čikagoje 1991 m., kai Čikagos lietuvių opera kartu su LNOBT pirmą kartą galėjo bendrai visam pasauliui pristatyti Lietuvos istoriją.
Įspūdingas proginis pastatymas buvo sukurtas 2009 m. Trakų pilyje, minint Lietuvos vardo 1000-metį. Nuo 2020 m. Lietuviai kasmet liepos 6-ąją skambėjo Valdovų rūmų kieme, skirti paminėti Lietuvos Valstybės dienai.
„Lietuvių“ partitūra įspūdinga, spalvingas orkestras, monumentalūs chorai, skamba itin gražūs choro a cappella epizodai, melodingos solistų partijos“, – intrigavo legenda tapusią operą pamatyti teatro atstovai.
Pasirodymą bus galima išvysti vasario 1 d., o teatre laukia ir daugiau aukščiausio lygio pasirodymų.
Vasario 7, 21 d. – ekskursija „Dingęs teatras: užkulisių detektyvas“.
Vasario 7, 21 d. – ekskursija „Už scenos ribų: kur gimsta spektakliai“.
Vasario 1 d. – spektaklis vaikams „Užburtos akys“.
Vasario 5, 6, 7, 8 – baletas „Arlekino milijonai“.
Vasario 13, 14, 15 – opera „Don Karlas“.
Vasario 19, 20, 21, 22 d. – baletas „La Strada“.
Vasario 27, 28 d. – baletas „Piaf“.
Vasario 28 d. – spektaklis vaikams „Muzikinės penketuko istorijos“.
Abejingų nepaliksiantį repertuarą paruošė Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), kuris pažinti paliesiančias istorijas kviečia bene kasdien.
„Skaitant pjesę, mane stipriai paveikė du dalykai: moters vaizdavimas kaip stiprios tik jai esant vyru, moters prilyginimas jos gimdai, ir turbūt stipriau už viską – Terezos grįžimas pas savo vyrą. Noriu žiūrovus panardinti į kaleidoskopišką, asociacijų principu sukurtą choreografinį sapną. Mane domina spektaklio kaip scenos eilėraščio kūrimas. Noriu dar kartą grąžinti Terezą pas Vyrą, sutikti vyresnę Terezą ir jos klausti: ar ji dėl šio žingsnio apgailestautų, ar jo gailėtųsi? Tai tampa beveik neįveikiamu retoriniu klausimu, susijusiu su žmonių įsitikinimais, primestais socialiniais konstruktais, susijusiu su taip stipriai įsikerojusiomis moteriškumo ir vyriškumo sampratomis.
Dėl ryškios feministinės pozicijos mano spektakliai panašūs į manifestus, tačiau juose visuomet glūdi ašara. Šio kūrinio epicentre – labai didžiulė abejonė pačiu manifestavimu. Šiuo spektakliu aš ne teigiu, o abejoju. Todėl pirmą kartą jaučiu viltį. Noriu, kad „Teiresijo krūtis“ (be gailesčio amputuoju vieną krūtį Apollinaire‘ui) būtų dialogas lytiškumo, disidentinio seksualumo, teisės į savo kūną klausimais.
Nuolat turime kovoti už teisę į savo pačių kūnus, nes jie turi ir viešą plotmę. Kūnas, kaip radikaliausia mūsų šiuolaikybės forma teatre ir už jo ribų, yra socialinis šiandienos reiškinys, karo laukas. Spektaklyje jis tampa pagrindine erdve mums kelti klausimus pasitelkiant negailestingą karo metaforą“, – intriguodama apie spektaklį kalbėjo režisierė.
Šį pastatymą teatre bus galima pamatyti vasario 5 d., tačiau laukia ir daugiau dėmesio vertų spektaklių.
Vasario 1 d. – Vytauto Rumšo Skaitymai: dramos klasika „Faustas“ (I dalis).
Vasario 3, 20 d. – Jono Vaitkaus „Atžalynas“.
Vasario 3 d. – Eglės Švedkauskaitės „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“.
Vasario 4, 5 d. – Antano Obcarsko „Boksas“.
Vasario 6 d. – Jo Strømgreno „Ruletė“.
Vasario 7 d. – R. Saladžiaus ir A. Pocūtės „Mes negalime vienas be kito“.
Vasario 7 d. – Lauros Kutkaitės „Sirenų tyla“.
Vasario 8 d. – Oliverio Frljico „Metamorfozė“.
Vasario 10, 12 d. – Oskaro Koršunovo „Išvarymas“.
Vasario 11 d. – Eglės Švedkauskaitės „Fosilija“.
Vasario 11 d. – Yanos Ross „Apmaudant omarą“.
Vasario 13, 14 d. – Augusto Gornatkevičiaus „Sibiro haiku“.
Vasario 15, 17, 18 d. – Oskaro Koršunovo „Tartiufas“.
Vasario 17, 24 d. – Justo Tertelio „Avinai“.
Vasario 18 d. – Manto Jančiausko „Vaidina Marius Repšys“.
Vasario 19 d. – Eglės Švedkauskaitės „Sieros magnolijos“.
Vasario 21 d. – Dainiaus Gavenonio „Laisvė“.
Vasario 25 d. – Antano Jasenkaus „Kas nebijo Viržiniosios Vulf“.
Vasario 26, 27 d. – Olivier Dubois „Tragedija“.
Vasario 26, 27, 28 d. – Lauros Kutkaitės „Mokyk mane“.
Vasario 26 d. – Antano Obcarsko „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“.
Vasario 27 d. – Motiejaus Ivanausko „Dialogai“.
Nuo nacionalinio dramos teatro neatsilieka ir Valstybinis Šiaulių dramos teatras (VŠDT), kuris paruošė plačią programą.
Vienas iš geidžiamiausių spektaklių, kuris vėl pasieks teatro sales yra „Šok, Edita, šok“.
„Šok, Edita, šok“ – tai tragikomiškas pasakojimas apie jauną merginą Editą, kuri Nepriklausomybės pradžioje dirba vaizdo įrašų nuomoje ir žiūrėdama filmus bando suprasti, kokia jos vieta pasaulyje.
Spektaklio centre – obsesyvi Editos meilė vaikinui, kuris net nenutuokia apie jos jausmus. Kaip ir romanas „Pietinia kronikas“, naujoji Rimanto Kmitos pjesė balansuoja tarp komedijos ir jautraus, nuoširdaus temos tyrinėjimo. Su švelniu humoru atskleidžiama, kaip formuojasi jaunos moters tapatybė, kai nėra aiškių modelių – kai amerikietiški filmai maišosi su postsovietine tikrove, o laisvos rinkos idėjos – su senomis, dar neišgydytomis traumomis.
Teatro scenoje debiutuojanti garsi kino režisierė ir filmo „Pietinia kronikas“ scenarijaus autorė Eglė Vertelytė nevengė kino raiškos elementų, tad spektaklyje ekrano projekcijos, filmuoti epizodai susilieja su gyvu veiksmu bei choreografės Airidos Gudaites įneštomis filmo „Purvini šokiai“ interpretacijomis.
Spektaklis yra tarsi romano „Pietinia kronikas“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama Editos istorijos versija. Editos vaidmenį spektaklyje kuria viena perspektyviausių iš Šiaulių kilusi jaunosios kartos aktorė Vaidilė Juozaitytė, Editą įkūnijusi ir populiarumo aukštumas pasiekusioje romano ekranizacijoje. Teatro scenoje – jos partneris VŠDT aktorius Tautvydas Galkauskas. Ir, žinoma, spektaklis vaidinamas tikra šiaulietiška šnekta“, – rašoma premjeros.lt.
Šį unikalų spektaklį bus galima pamatyti vasario 7 d., o teatre – ir daugiau puikių pastatymų.
Vasario 1 d. – Ingos Norkutės spektaklis vaikams „Bebenčiukas ir laumė“.
Vasario 6 d. – Dariaus Gumausko „Anoniminiai šokiai“.
Vasario 8 d. – Adrian Carlo Bibiano spektaklis vaikams „Nematomas vaikas“.
Vasario 8 d. – Aleksandro Špilevojaus „Bagadelnia“.
Vasario 13 d. – Gildo Aleksos „Bydermanas ir padegėjai“.
Vasario 14 d. – Gildo Aleksos „Puaro“.
Vasario 15 d. – Šarūno Datenio „#Bjaurusis ančiukas mokykloje #2121“.
Vasario 17 d. – Nijolės Mirončikaitės „Duktė“.
Vasario 20 d. – Eglės Švedauskaitės „Patina“.
Vasario 21 d. – Oskaro Koršunovo „Remyga“.
Vasario 22 d. – Pauliaus Ignatavičiaus „Tobula pora“.
Vasario 25 d. – svečiai iš Valstybinio Vilniaus mažojo teatro su Rimo Tumino „Madagaskaras“.
Vasario 27 d. – Ingos Jarkovos-Bučienės „Už durų“.
Vasario 28 d. – Jokūbo Brazio „Icarus machine“.