Plungės kultūros centro simfoninis orkestras – profesionalių muzikų kolektyvas, kurį jau dešimtmetį puoselėja smuikininkė Ieva Lygnugarienė ir dirigentas Paulius Lygnugaris. Vadovai per šį laiką sukūrė savitą muzikinę tapatybę – profesionalią, ambicingą, bet kartu labai įtraukiančią, žmogišką. Jų projektai kasmet augo, sudėtingėjo, o kūrybinė drąsa tapo pagrindiniu varikliu, vedusiu iki šios turnė.
„Tai nėra šuolis į nežinomybę. Tai – natūralus proceso rezultatas“, – sakė dirigentas ir pabrėžė, kad didžiosios scenos atėjo ne per naktį.
Turnė pavadinimas „Jazzu +100“ nėra metafora. Scenoje vienu metu muzikuoja 48 orkestro muzikantai, 40 choristų, ritmo grupė ir Jazzu. Tai – sudėtis, kurią įprastai matome tarptautiniuose projektuose. Kovo 6 dieną dar vienas koncertas nuskambės Vilniuje, „Twinsbet“ arenoje.
„Kai scenoje susirenka daugiau nei šimtas atlikėjų, kiekviena detalė turi veikti preciziškai. Tai – sudėtinga koncertinė sistema“, – sakė P.Lygnugaris. Pasak jo, tokia apimtis leidžia kurti plačią dinamiką, galingas kulminacijas ir erdvinį skambesį, kuris natūraliai užpildo arenų architektūrą.
D.Štaro nuotr.
Projekto dramaturgiją formuoja keturi lygiaverčiai elementai: solistė, simfoninis orkestras, choras ir ritmo grupė. Šių sluoksnių jungtis sukuria koncertą, kuriame popmuzika įgyja simfoninį mastelį, o klasikinė tradicija – šiuolaikinį pulsą.
„Ritmo grupė suteikia koncertui šiuolaikinį kvėpavimą, o choras – pakylėjimą“, – sakė I.Lygnugarienė. Tokia struktūra padeda Jazzu kūriniams atsiverti naujomis spalvomis, o orkestrui suskambėti kitokioje, ne akademinėje erdvėje.
Jazzu – viena tų Lietuvos atlikėjų, kurių balsas natūraliai užpildo dideles erdves. Jos emocinė raiška ir gebėjimas išlaikyti įtampą leidžia orkestrui kurti plačias, atmosferines aranžuotes.
„Ji nebijo plataus skambesio. Tai suteikia mums kūrybinės laisvės“, – sakė P.Lygnugaris.
Šis bendradarbiavimas nėra formalus – Jazzu dalyvavo visose repeticijose, aktyviai formavo kūrybinį procesą. Plungės gyventojai net nustebdavo gatvėse sutikdavę žinomą atlikėją, kuri repeticijoms persikėlė į šį miestą.
Arenos – tai ne tik didesnė erdvė, bet ir didesnė atsakomybė. Tūkstantinės auditorijos mato tik rezultatą, tačiau už jo slypi mėnesiai darbo, šimtai valandų repeticijų ir logistinių sprendimų.
Plungė geografiškai nedidelė, tačiau kultūrine prasme – stebėtinai stipri. Orkestras tapo miesto vizitine kortele ir įrodymu, kad profesionali muzika gali gimti ne tik didmiesčiuose.
Susiję straipsniai
„Mums svarbu parodyti, kad regionai gali kurti aukščiausio lygio kultūrą“, – pabrėžė P.Lygnugaris.
Orkestras šiemet mini dešimtmetį. Niekas nesitikėjo, kad jubiliejus bus švenčiamas arenose. „Toks įspūdis, kad realybė pasiveja svajones“, – džiaugėsi dirigentas.
Ši turnė orkestrui – ne tik laimėjimas, bet ir naujas atskaitos taškas. Jis patvirtino, kad kolektyvas gali dirbti didelėse scenose, įgyvendinti sudėtingus projektus ir būti matomas nacionaliniu mastu.
D.Štaro nuotr.
Orkestro vadovai pabrėžė, kad šis kelias nebūtų buvęs įmanomas be bendruomenės, klausytojų ir vietos valdžios palaikymo.
„Esame dėkingi Plungės kultūros centro direktoriui Romui Matuliui už galimybę kurti kartu. Tai – bendras darbas. Mes tik esame tie, kurie jį ištransliuoja scenoje“, – sakė orkestro vadovai.