Lina Lapelytė lankytojus kvies iš 400 000 medinių kubų statyti ir griauti savitą monumentą

„Norėjau sukurti situaciją, kurioje niekas nesijaustų atskirtas, neliktų hierarchijos tarp atlikėjų ir žiūrovų, kur visų skiriamas laikas būtų vienodai svarbus ir lemiantis bendrą rezultatą“, – apie personalinę parodą „We Make Years Out of Hours“ (liet. „Mes kuriame metus iš valandų“), balandžio 30 d. atsidarysiančią „Hamburger Bahnhof“ erdvėje, pasakoja L. Lapelytė.

30-metį mininčiame viename prestižiškiausių Berlyno ir pasaulio muziejų lietuvių menininkė pristatys kintančią instaliaciją ir performansą. Jo centre – miesto infrastruktūros statybinius elementus, arba kaladėles, primenantys 400 000 medinių kubų (10×10×10 cm), iš kurių lankytojai bus kviečiami statyti ir griauti savitą monumentą laikui, rūpesčiui, sambūviui, pačiam kūrybos procesui.

Tarp meno ir darbo, skulptūros ir performanso, individualumo ir kolektyvo ribas ištrinantis dalyvaujamasis kūrinys vyks skambant L. Lapelytės sukurtam garso takeliui. Keturis kartus per savaitę, ekspozicija taps performansu. Jame skirtingo amžiaus, kultūrų ir muzikinių gebėjimų atlikėjai, statydami medinį monumentą, dainuos dainas, kurių tekstai – specialiai atrinktų poezijos kūrinių citatos. Tarp jų – amerikiečių Eileen Myles, W. S. Merwino, Asiyos Wadud, iranietės Forough Farrokhzad, mojavų kilmės amerikietės Natalie Diaz, libaniečių Kahlilo Gibrano ir Etel Adnan, ukrainiečio Ilyos Kaminskio, vietnamiečių kilmės Oceano Vuongo, palestiniečio Mahmoudo Darwisho ir kitų poetų kūryba.

„Šio kūrinio šerdis – prasmės paieška ir nuolatinis jos konstravimas. Vykstančių karų akivaizdoje užklumpanti bejėgystė verčia klausti, kaip neprarasti tikėjimo žmonija. Todėl šis kūrinys yra naujo pasaulio statymo pratybos. Tai – savotiška visuomenės ir bendruomenės, žmogiškumo, disciplinų ar tapatybių kūrimo, ardymo ir perkonfigūravimo statybvietė: statytojai tampa dainininkais, o dainininkai – statytojais, poezija – plytomis, muzika – glaistu“, – sako L. Lapelytė.

Pasak menininkės, griūvančio pasaulio aplinkybėmis statyti ir kurti tampa svarbiu pasipriešinimo gestu, nes viltis slypi mažose ir trapiose ryšio akimirkose, momentuose, kuomet stojama prieš žiaurumą, kai puoselėjamas rūpestis. Tai įkūnija ir ši, per Berlyno galerijų savaitgalį (balandžio 30–gegužės 3 d.) pristatoma ir iki 2027 m. sausio 10 d. besikeisianti gyva skulptūra–instaliacija bei muzikinis performansas.

Kolektyvinio dainavimo lydimos monumento statybos pratęsia L. Lapelytės kūrybai būdingą dėmesį bendruomenėms, savotiškai atliepia tipiškas lietuvių ir kitų tautų folkloro darbo dainas, kurios palengvindavo darbo procesą, kurdavo meditatyvią nuotaiką, ritualinę veikimo kartu patirtį. 1848 m. pastatyta ir kaip geležinkelio stotis veikusi 2500 kvadratinių metrų „Hamburger Bahnhof“ salė taip pat suprantama kaip įspūdingo istorinio darbo rezultatas. Todėl devynis mėnesius čia tveriamas kūrinys kvies permąstyti ir patį darbą – empatišką palaikymo veiksmą, neorientuotą tik į atlygį ir asmeninę naudą, bet kaip priemonę ryšio kūrimui.

L. Lapelytės paroda „We Make Years Out of Hours“ yra antrasis „Hamburger Bahnhof“ trejų metų partnerystės su CHANEL kultūros fondu projektas. „CHANEL Commission“ yra užsakymo principu muziejuje įgyvendinama iniciatyva, suteikianti institucijai ir menininkams galimybę pristatyti ambicingus, didelio masto projektus. Prieš metus tokios partnerystės rezultatas buvo čekų menininkės Kl?ros Hosnedlovos instaliacija. Surengti parodą tokiame kontekste reiškia ne tik prestižinį įvertinimą, bet ir kur kas didesnį tarptautinį matomumą.

Nepaisant netrukus Berlyne atidaromos parodos, L. Lapelytė taip pat yra pirmoji menininkė, įvertinta vienos įtakingiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Rebeccos Horn stipendija. 2024 m. menininkei mirus, jos įsteigtas „Moontower“ fondas rūpinasi ne tik kūrybinio paveldo išsaugojimu, priežiūra ar tyrimais, bet ir jaunų menininkų skatinimu, edukacija ir mainų programomis. Tad L. Lapelytei skirta stipendija suteikė galimybę vienerius metus kurti vienoje iš labiausiai pasaulyje vertinamų menininkų rezidencijų programų „DAAD Artists-in-Berlin“.

Šiemet L. Lapelytės kūryba bus pristatoma ir kitose prestižinėse meno erdvėse bei renginiuose. Nuo birželio 6 d. iki rugsėjo 7 d. Vakarų Niujorke pirmą kartą organizuojamai Medinos trienalei menininkė rengia naują performansą „Faithfully Recording“ (liet. „Ištikimai fiksuojant“). Rytų Vokietijos mieste Eizenhiutenštate kartu su bendruomene L. Lapelytė įgyvendina viešojo meno projektą.

Tuo metu ikoninę Londono „Tate Modern“ galerijos Turbinų salę menininkė nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 31 d. pasiūlė paversti oro uostų atitvarus primenančių barjerų labirintu. Žiūrovų aktyvuojamą performansą–instaliaciją „Line After Line After Line After Turn“ (liet. „Linija po linijos po linijos po posūkio“) menininkė formuos pasitelkdama kolektyvinės partitūros logiką, įtraukdama atsitiktinumą, išryškindama paprastumo estetiką. Kūrinys vykdomas kaip galerijos „UNIQLO Tate Play“ programos dalis. Šį rudenį L. Lapelytės personalinė paroda bus surengta ir Vilniuje.