Lietuvos gyventojai mano, kad kultūra labai prisideda prie jų emocinės ir socialinės gerovės, tačiau kultūriniame gyvenime dalyvauja tik kas antras. O kaip yra Kaune? Tai atskleidė įdomus tyrimas.

Šiemet Lietuvos kultūros tarybos (LKT) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad pasitenkinimas kultūros paslaugų kokybe šalyje stabiliai auga, tačiau trečdalis šalies gyventojų kultūros vis dar neatrado.

Tyrimas rodo, kad didžiausią dalį – 54 proc. – visuomenės sudaro žmonės, kurie kultūriniame gyvenime visai nedalyvauja, aktyvių skaitytojų ir lankytojų grupėms iš viso atstovauja 40 proc. visuomenės narių. Kūrėjų grupei priklauso 7 proc. gyventojų.

Tyrimas buvo vykdomas visoje Lietuvoje, apklausose dalyvavo 3212 įvairaus amžiaus respondentų.

[[ge:lrytas:lrytas:43691670]]

Kalbant tiek apie kultūros paslaugų prieinamumą, tiek apie kokybės vertinimą, Kauno rezultatai lenkia šalies vidurkį.

– Ką šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti ir ar šio tyrimo rezultatai bus naudojami tolesnėje LKT veikloje kuriant finansavimo modelius, formuojant Lietuvos kultūros politiką? – „Laikinoji sostinė“ paklausė LKT administracijos direktoriaus Albino Vilčinsko.

[[ge:lrytas:lrytas:26227731]][[ge:lrytas:lrytas:40403241]][[ge:lrytas:lrytas:42225706]]

– Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip žmonės dalyvauja kultūroje, kaip vertina kultūros paslaugas, jų prieinamumą, kokybę ir vartojimą.

Taip pat norėjome pamatyti, kaip šie rodikliai keitėsi 2014–2026 metais ir kuo skiriasi skirtingų lyčių, amžiaus, išsilavinimo, pajamų grupių bei skirtingų regionų ir savivaldybių gyventojų kultūriniai įpročiai.

Šie duomenys svarbūs ne tik kaip įdomi statistika. Jie gali padėti apskaičiuoti, patikslinti ar pagrįsti strateginiuose valstybės politikos dokumentuose numatytus tikslus, uždavinius ir poveikio rodiklius.

Be to, LKT jie padeda priimti sprendimus dėl programų pokyčių, projektų finansavimo, kad jie būtų kuo labiau pagrįsti realiais gyventojų poreikiais.

– Ar galite palyginti ir išskirti esminius Kauno kultūros vartojimo skirtumus nuo Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų?

– Kaunas šiuo požiūriu atrodo gana stipriai. Tiek pagal kultūros paslaugų prieinamumą, tiek pagal jų kokybės vertinimą Kauno rezultatas statistiškai reikšmingai lenkia šalies rezultatus penkiose – muziejų, vizualiojo meno, dizaino ir architektūros, kino filmų, kultūros paveldo objektų ir archeologinių vietų bei knygų ir periodinių leidinių – srityse.

Vilnius tokį pranašumą rodo tik trijose – muziejų, vizualiojo meno ir knygų – srityse.

Kalbant apie gyvai teikiamų kultūros paslaugų kokybę, nei Kaunas, nei Vilnius neturi nė vienos srities, kurioje jų rezultatas būtų reikšmingai aukštesnis už šalies vidurkį.

Čia dar svarbu atskirti patį Kauno miestą nuo platesnio Kauno regiono. Kauno apskritis rodo priešingą, neigiamą tendenciją. Galbūt tai susiję su tuo, kad nemažai Kauno rajono gyventojų naudojasi būtent miesto kultūros paslaugomis, todėl jų pasiūla rajone mažesnė.

[[ge:lrytas:lrytas:43709554]]

Dar vienas įdomus dalykas – žmonių, kurie šiuo metu kultūroje nedalyvauja, noras į ją įsitraukti. Kaune šis rodiklis siekia 20 proc. ir yra mažesnis už šalies vidurkį – 26 proc., taip pat mažesnis nei Vilniuje, kur siekia 27 proc.

Taigi Kaune žmonės gana gerai vertina tai, ką jau turi, tačiau pritraukti naujus žmones į kultūrinį gyvenimą čia gali būti sudėtingiau, jiems reikėtų sukurti daugiau motyvacijos.

– Pasaulyje ryškėja tendencija, kad populiarėja bendruomeniniai, neprofesionalaus meno renginiai. Ar tokią tendenciją matome Kaune?

– Šis tyrimas tiesiogiai nematavo, ar žmonės renkasi profesionalaus, ar labiau mėgėjiško, masinio pobūdžio renginius. Todėl iš jos negalime vienareikšmiškai pasakyti, kad tokia tendencija yra arba jos nėra.

Greičiau atvirkščiai – turimi duomenys nepatvirtina įsivaizdavimo, kad Vilniuje vyrauja profesionalus menas, o Kaune – masinė kultūra.

Dalyvavimas Dainų šventėse – vienas aiškiausių bendruomeninio ir tradicinio pobūdžio kultūros pavyzdžių Lietuvoje – Kaune siekia 23, Vilniuje – 21, šalyje – 19 proc.

– Ar gyventojų atsakymuose matyti skirtumų tarp miestų dėl kultūros prieinamumo – kainų, atstumų, renginių gausos ar informacijos sklaidos?

– Taip, čia skirtumų matyti. Vilniuje žmonės dažniau sako, kad kultūrinis gyvenimas yra per brangus ir kad trūksta informacijos. Kaune, priešingai, rečiau nei šalyje vidutiniškai skundžiamasi, kad iki kultūros renginių ar vietų sudėtinga nuvykti.

Kita vertus, Kauno apskrityje vaizdas jau kitoks – čia gerokai dažniau kaip kliūtis nurodoma būtent sudėtinga logistika.

– Tyrime taip pat analizavote gyventojų, kurie užsiima menu, statistiką. Kaip manote, ar Kaune jau tikrai sudarytos geros sąlygos meno žmonių saviraiškai, galimybei pragyventi iš savo profesijos?

– Šis tyrimas į tokį klausimą tiesiogiai neatsako, tačiau čia galime pasiremti kitu LKT atliktu tyrimu „Mylimas – nemylimas menininkas“.

Jame matome, kad Kauno miesto savivaldybės kultūros įstaigos, lyginant su kitų didmiesčių, menininkams mokėdavo didesnį atlyginimą – vidutiniškai 989 eurų.

Ar tai daug, ar mažai – jau kitas klausimas.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės įstaigose menininkų atlygio nelygybė buvo mažesnė.

– Jeigu reikėtų pagal šį tyrimą pateikti po vieną rekomendaciją Vilniui ir Kaunui, kokios jos būtų?

– Vilniui, mūsų manymu, būtų verta pasirūpinti aiškesne kultūros renginių informacija – sukurti vieną centralizuotą kanalą arba geriau išnaudoti ir sustiprinti jau veikiančias platformas.

Taip pat verta pasižiūrėti ir į kultūros renginių kainas.

Kaunui svarbiausia būtų pagalvoti, kaip į kultūrinį gyvenimą įtraukti tuos žmones, kurie jo dar nėra atradę.

Tai jaunesni, labiau prie skaitmeninio turinio pripratę žmonės, kurie neturi artimo ryšio su kultūra arba menininkais.

Kaunui verta ir garsiau kalbėti apie tai, ką patys gyventojai jau pastebi, – ypač apie scenos menų pažangą. Kauniečiai šioje srityje jaučia stipriausią pagerėjimą visoje Lietuvoje.

Tai galėtų tapti geru pagrindu didinant pasitikėjimą kultūros politikos pokyčiais ir kitose srityse, kur kol kas toks pozityvus vertinimas silpnesnis, pavyzdžiui, kalbant apie paveldo apsaugos kokybės pokytį.

Atsakė, kur kultūros daugiau – Kaune ar Vilniuje