Šiemet festivalio programoje – vienuolika spektaklių, tarp jų – trys premjeros. Scenoje susitiks Lietuvos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Škotijos ir Ukrainos kūrėjai. Programą papildys vitražų ir stiklo dirbinių paroda bei improvizacinis projektas.
Festivalį organizuojantis Vilniaus lenkų teatras „Studija“ jau ne vienerius metus puoselėja lenkų scenos meną Lietuvoje ir telkia užsienyje kuriančius lenkų teatro menininkus.
Teatro meno vadovė ir festivalio direktorė Lilija Keizik sako, kad „MonoRytai“ siekia išlaikyti monodramos žanro tradiciją, kartu atverdamas erdvę šiuolaikinėms scenos formoms, skirtingoms meninėms patirtims ir tarptautiniam dialogui.
Anot L.Keizik, monospektaklis aktoriui yra vienas didžiausių scenos iššūkių: „Džiaugiuosi, kad jau aštuntąjį kartą festivalyje galėsime pasveikinti teatro drąsuolius, pasiryžtančius didžiausiam iššūkiui – monodramai. Nedaug aktorių ryžtasi tokiam žingsniui, nes vienam būti scenoje reikia ypatingų gebėjimų – visa atsakomybė už galutinį rezultatą tenka pačiam aktoriui. Kita vertus, tai išskirtinė galimybė atlikėjui atskleisti visą savo kūrybinį potencialą.“
Nuo M.K.Čiurlionio iki „Pono Tado“ – vienuolika istorijų scenoje
Festivalio atidarymui pasirinktas spektaklis apie vieną ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių – kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Jo gyvenimą ir kūrybą monospektaklyje „M.K.Čiurlionis. Vienatvė“ Vilniaus lenkų kultūros namų teatro salėje perteiks Vilniaus lenkų teatro „Studija“ aktorius Sebastjan Kazakovskis.
„Monospektaklyje bus siekiama pažvelgti į M.K.Čiurlionio vidinį pasaulį, kuriame telpa platus spalvų ir garsų spektras. Tai menininkas, kuris pasaulį mato garsais, girdi spalvomis, tapo poezija, o jaučia ir myli visa savo esybe. Tik kyla klausimas, ar tas jautrumas nėra per didelis kukliam ir nuoširdžiam jaunuoliui iš Druskininkų“, – apie spektaklio idėją pasakojo jį režisavusi L.Keizik.
Tądien Zujūnų gimnazijoje Przemysławas Tejkowskis spektaklyje „Pasmerktas nakčiai“ pasakos tragišką lenkų poeto Władysław Sebyła istoriją.
Spalio 23-iąją Trakų meno galerijoje „Fojė“ teatro „Nasz Teatr“ iš Čikagos aktorė Gosia Duch spektaklyje „Skaistykla“ palies smurto artimoje aplinkoje temą. Itin asmeniškais apmąstymais Vilniaus lenkų kultūros namų teatro salėje su žiūrovais dalysis aktorius Aleksandras Rubinovas spektaklyje „Mano tėvas“. O Eišiškėse Katarzyna Zawada muzikiniame monospektaklyje „Helena Modrzejewska – uždraustas spektaklis“ primins vienos žymiausių Lenkijos teatro aktorių Helenos Modrzejewskos asmenybę ir kūrybinį kelią.
Šeštadienį Trakų meno galerijoje „Fojė“ bus atidaryta vitražų ir stiklo dirbinių paroda. Tądien Vilniuje monospektaklį „Beniovskis“ atliks Wiktoras Lafarowiczius iš Lvivo liaudies teatro, o operos dainininkas, tenoras Marcinas Kryża pristatys spektaklį „Sėkmė“.
Paskutinę festivalio dieną Pagirių kultūros centre bus parodytas Vilniaus lenkų teatro „Studija“ spektaklis „Raudonosios armijos karininko užrašai“, kuriame vaidins Edvardas Keizikas, o festivalį užbaigs į lenkų literatūros klasikų kūrybą atsigręšiantis Mateuszas Nowakas, pristatysiantis spektaklį „Ponas Tadas“.
Programoje numatyti ir spektakliai vaikams. Festivalio atidarymo dieną Grigiškių kultūros centre iš Škotijos atvykstanti Patrycja Zając pasakos Jonuko ir Grytutės istoriją, o spalio 23-iąją Eišiškėse fondas „Pomysłodalnia“ pakvies į muzikinę pasaką „Trys princesės ant smėlio grūdelio“.
Susiję straipsniai
Kalba – kultūrinės tapatybės dalis
Festivalio prodiuseris ir Vilniaus lenkų teatro „Studija“ vadovas E.Keizikas sako, kad organizatoriai kasmet ieško naujų formų ir meninių patirčių: „Mums svarbu, kad festivalis ir užsienyje kuriamas lenkų teatras nuolat augtų ir tobulėtų. „MonoRytai“ yra vienas svarbiausių lenkų scenos meno renginių už Lenkijos ribų.“
Šiemet pirmą kartą žiūrovai galės pamatyti ir „MonoMix“ – improvizacinę programą, kurią festivalio menininkai kurs vietoje.
Anot E.Keiziko, naujų teatro formų paieška svarbi ir puoselėjant lenkų kalbą: „Už Lenkijos ribų gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms kalba yra neatsiejama kultūrinės tapatybės dalis. Jei nesaugosime taisyklingos literatūrinės kalbos, rizikuojame prarasti ir dalį savo tautinio tapatumo.“