Naujienų portalui Lrytas mokyklos direktorius Dainius Numgaudis atviravo – tokių metų, kaip šie, nepamena net ilgamečiai mokyklos darbuotojai.
Nepaisant iššūkių, apie tai, kuo gyveno ir kas laukia ateityje sutikęs papasakoti įstaigos vadovas šypsosi – nors darbo šaknys reikalauja daug pastangų, vaisiai itin saldūs.
Mokyklai itin padeda ir koja kojon kartu žengiantis ištikimas partneris prekybos tinklas „Norfa“. Parama jis užtikrina, kad ugdymo įstaiga galėtų įgyvendinti kiekvieną sumanymą.
Dirbtinis intelektas muzikoje: padėjo sukurti M. K. Čiurliono įsivaizduojamą operą „Jūratė“
– Mokslo metai jau įsibėgėjo, tačiau bendrai, su kokiomis nuotaikomis pradėjote naują savo sezoną? Kokiomis nuotaikomis gyvenate dabar?
– Mums šie metai patys intensyviausi – tokių neprisimena net mokyklos senbuviai. Netikėtai supuolė keletas labai svarbių progų.
Susiję straipsniai
Visų pirma, žinoma, tai M. K. Čiurlionio metai. Tradiciškai, visi Lietuvoje įsivaizduoja, kad mes esame tarp svarbiausių institucijų, kurios daugiausiai žino, supranta, gali papasakoti, pasidalinti savo gebėjimais kompozitoriaus kūrybos temomis.
Buvome labai aktyvūs šių jubiliejinių renginių dalyviai, turėjome labai daug kvietimų iš visos Lietuvos, rengėme ir savo projektus.
Nuo tos akimirkos, kai mokyklos kieme visuomenei pristatyta M. K. Čiurlionio metų programa iki pat jubiliejinio gimtadienio dienos turėjome labai intensyvų laiką. Paskaičiavome, kad apie 60 kartų buvome išvažiavę į bendrojo lavinimo, muzikos, dailės mokyklas, įvairias savivaldybes, į užsienį.
Vaikai, mokytojai buvo nepaprastai intensyvaus kūrybinio proceso dalyviai.
– Šie metai jums itin buvo spalvingi. Gal pavyktų išskirti, ką ryškiausio nuveikėte ir kas dar laukia baigiantis kalendoriniams metams?
– Mūsų mokyklos choras specialiai dalyvavo programoje „Čiurlionio dainų banga“, mokyklos simfoninis orkestras vasarą dalyvavo Čiurlionio festivalyje Palangoje ir po septynių metų pertraukos turėjo gastrolinę išvyką į Lenkiją ir Nyderlandus.
Koncertais, parodomis, spektakliais labai daug prisidėjome, kad M. K. Čiurlionis pasiektų kuo daugiau žmonių širdžių ir prisidėtų prie meninio suvokimo.
Labai svarbu ir tai, kad minime mokyklos 80-metį, šiai progai skirti renginiai prasidėjo dar vasarį. Tuomet pirmą kartą atstatytuose Valdovų rūmuose buvo surengtas baleto spektaklis. Rengėme „Čiurlionis Open“, kuris buvo nepaprastai įdomus, neįprastas savo turiniu ir forma – atstatėme baletą „Šopiniana“, o antroji dalis buvo šiuolaikinio šokio spektaklis, kuriame koncertavo ir choras, ir šokėjai.
Dar viena labai graži mūsų mokyklos tradicija – mokyklos kiemelyje vykusi rugsėjo pirmosios šventė, kurią tiesiogiai transliavo LRT. Šiemet ji turėjo pačią stipriausių, įvairiapusiškiausią, įdomiausią programą. Kiekvienais metais surandame ką nors naujo, jaučiasi atlikėjų profesionalumas.
Rudenį prasidėjo repeticijos metų pabaigos renginiams. Praėjusią savaitę „Titaniko“ parodų salėje baigėsi paroda „Difrakcijos žymės“ tai – kelių kartų buvusių moksleivių konceptuali paroda.
Lapkričio mėnesį Vyriausybės rūmuose bus atidaryta grafikos darbų paroda. Įdomų projektą turime ir Bernardinų sode tai – beveik 40 metrų ilgio ir 3 metrų aukščio konstrukcija, kurioje aplink fontaną demonstruojami mokinių darbai kurti Čiurlionio temomis.
Lapkričio 21 d. LVSO koncertų salėje turėsime jubiliejinį renginį. Pirmoje dalyje pasirodys mokyklos simfoninis orkestras, solistai ir chorai, o antroje – vyks kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus parašytos orietorijos premjera.
Gruodžio 11 d. LNOBT vyks mokyklos 80-mečiui ir baleto 100-mečiui skirtas renginys. Laukia dviejų dalių spektaklis. Pirmoje rodysime baletą „Šopiniana“, antroje – choreografo Jurijaus Smorigino statomas spektaklis „Laiškai gyvenimui“ Čiurlionio kūrybos temomis.
Be viso to yra dalykai mokykloje – vaikams reikia mokytis, mokytojams – mokyti, o dar mokykla yra ir atsakinga ir už kitais metai vyksiančią moksleivių „Dainų šventę“.
Dabar beveik pusę laiko skiriame pasiruošimui. Esame organizatoriai, labai džiaugiamės itin aktyviu noru dalyvauti – jau užsiregistravo daugiau nei 23 tūkst. dalyvių.
O taip pat, taip sukrito, kad kitą mėnesį mokyklose prasideda pirmieji „Dainų dainelės“ renginiai. Mes taip pat esame konkurso organizatoriai. Prie jo prisideda mokytojų komanda, todėl skaičiuojame beveik kiekvieną minutę.
Renginių daug, tačiau smagu pasidžiaugti, jog praėjusių mokslo metų egzaminų rezultatai yra geresni jei Vilniaus ir Lietuvos vidurkis. Įvertinat tai, kad beveik pusę mokinių plano sudaro meniniai dalykai, jie sugeba pasiekti aukštumų. Jie nusipelno didžiausios pagarbos.
– Kam šį sezoną bus skirta „Norfos“ parama? O gal ji jau prisidėjo prie vienų ar kitų dalykų, organizuotų renginių?
– Šiais metais „Norfos“ premijomis buvome apdovanoję tuos, kurie gavo mažojo Kristoforo žymenį, be to dalis moksleivių važiavo į Jungtinį Europos simfoninio orkestro renginį Švedijoje – jiems taip pat davėme stipendijas. Keletas mokinių sulaukė stipendijų kūrybai važiuojant į konkursus.
Dabar esame parengę atskirus nuostatus, nutarėme eiti kitu keliu ir nuo šiol moksleiviai galės aplikuoti į „Norfos“ stipendiją. Tai jie galės daryti iki naujų metų.
Stipendija bus ne šiaip sau – ji bus skirta konkrečiam projektui, idėjai įgyvendinti – rengtis parodai, koncertui, dalyvauti konkurse.
Tradiciškai „Norfa“ prisideda ir prie Čiurlioniukų operos rengimo. Sausio pradžioje vyks šių metų abiturientų operos premjera. Jie pasirinko lietuvių klasiką – stato „Kuprelį“.
Ir dar vienas svarbus dalykas, kuriam paramą panaudojome, tai – šiemet įsigytas naujas fortepijonas. Trečdalis lėšų buvo skirta būtent iš „Norfos“ paramos.
– Pastarasis laikas kultūros sektoriuje itin įtemptas. Protestai, politiniai neramumai... Kokios vertybės šiandien labiausiai vienija jūsų bendruomenę, turint omenyje, kad jūsų ugdymo įstaiga su kultūra susijusi bene glaudžiausiai?
– Esame kultūros, švietimo sankirta. Tačiau visame gyvenime įsivaizduoti švietimą be kultūros neįmanoma ir atvirkščiai.
Esame aktyvūs vykstančių procesų dalyviai, politikų buvome truputį įtraukti į įvairiausių intrigų sūkurį. Buvome paskelbę ir laikomės savo pozicijos sudėtingų politinių procesų fone.
Sakome, kad tikrai suprantame ir palaikome kultūros žmones – mes taip pat labai svarbi kultūros dalis. Ir didžiausio įkarščio dienomis paskelbtas pareiškimas visų buvo suprastas labai teisingai.
Iki šiol mokyklos tinklapyje skelbiame, kad kultūra – laisvas žodis, galimybė reikšti visas savo nuostatas yra kertinis dalykas. Žodžio, kūrybos laisvė, demokratijos išsaugojimas, puoselėjimas yra laisvos, gyvybingos valstybės ateities pamatas.