Penktadienį jauniausieji „Lėlės“ aktoriai ir V.Mazūro mokinys, dabartinis teatro vadovas Juozas Marcinkevičius vaidino „Spragtuką“ – pasaką, kurią V.Mazūras statė net keturis kartus. Šeštadienį lėlininkai vaidina tris savo mokytojo spektaklius, kurių du – „Bitė Maja“ ir „Raudonkepurė“ taip pat ilgaamžiai, juos pamėgsta vis naujos mažųjų žiūrovų kartos.
Šeštadienio vakare – „Jūratė ir Kastautas“ pagal Daivos Čepauskaitės pjesę, o sekmadienio rytą – mėgstamiausia V.Mazūro pasaka „Eglė žalčių karalienė“, prie kurios menininkas taip pat ne vieną kartą grįžo. „Tai juk mano vaikystės pasaka“, sakė V.Mazūras apie „Eglę žalčių karalienę“.
Jis prisiminė: „Karo metais ir po karo nieko vaikui nebūdavo geriau, kaip tik bobutė ir pasakos. Kai veiksmas pasakoje eina vis blogyn ir blogyn, mes, vaikai, kniaubiamės į pagalves ir verkiam. Juk taip gerai, kai nusiverki! Dabar stengiamasi sukurti spektaklį, kad tik vaikai neverktų. Laikai keičiasi, keičiasi ir mąstymas“. „Kai kurie V.Mazūro atradimai, jo sumanymai atrodo ne prasčiau už Tadeuszo Kantoro, Peterio Brooko ar Roberto Wilsono“, rašė teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, rengianti knygą apie lėlininką jubiliatą.
Apie V.Mazūro kūrybos reikšmę A.Girdzijauskaitė pabrėžė, kad geriausieji šio menininko kūriniai sukurti pagal lietuvių literatūrą. Dar daugiau – V.Mazūras pats įkvėpė žymiuosius poetus rašyti pjeses lėlių teatrui.
Anot. A.Girdzijauskaitės, „Pirmiausia krinta į akis tai, kad dauguma V.Mazūro šedevrų sukurta būtent pagal lietuvių kūrinius, antra, kad tai žymiausių lietuvių poetų – Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos kūriniai, o trečia, kad šie poetai daugiau niekada niekam pjesių nėra rašę, vienintelis jų režisierius, pastatęs M.Martinaičio „Pelenų antelę“ (1971), „Avinėlio teismą“ (1976), „Žemės dukrą“ (1981), S.Gedos „Baltąjį Nieką“ (1974), „Ak vija, pinavija“ (1979), „Šokantį ir dainuojantį vieversėlį“ (1978), „Raudonligę“ (1989), buvo V.Mazūras“. Lėlininkas yra pelnęs reikšmingų apdovanojimų, tarp jų – Auksini s scenos kryžius 2005 m. už nuopelnus Lietuvos teatro kultūrai ir 2008 m. už spektaklį „Eglė žalčių karalienė“. 2008 m. V.Mazūrui buvo paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2013 m. – nacionalinė kultūros ir meno premija. Šiemet Kultūros ministerija apdovanojo V.Mazūrą garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
