Spektaklį „Tankumyne“ režisuojantis R.Kazlas sakė: „Kas yra tas tankumynas ir kaip aš jį suprantu? Pats žodis labai panašus į kitą lietuvišką žodį „gyvenimas“. Tai ir yra tarsi tas gyvačių kamuolys, kurį reikia išpainioti, tas minų laukas, kurį teks pereiti. Tiksliau, tenka nuolat pereidinėti, įveikinėti, brautis, stengtis išsipainioti... Tankumynas – ir išorėje, ir viduje. Įveiki vieną – sukeroja kitas. Ir taip nuolatos. Ar R. Akutagawa įveikė savo tankumyną? Jis pasielgė kaip tikras samurajus ir ko gero dabar gali pasakyti tik jo vėlė. Ir kūriniai. Jo kūryboje tvyro ir didžiulė rimtis, pagarba viskam, kas matoma ir nematoma, o sykiu ir juntama švelniai liūdna ir kandi akutagaviška šypsena. Gal, sakau, pasitraukdamas iš gyvenimo jis kaip itin reiklus sau kūrėjas ir žmogus nusprendė į mus ir į visą tai, ką veikiame pasauliui, pažvelgti iš kitos pusės? Kas žino... „Gyvenimas – tarsi degtukų dėžutė. Žvelgti į jį rimtai – neverta, nerimtai – pavojinga“, – tai jo žodžiai. Na, o mes spektaklio kūrėjai norime tikėti, kad apsilankymas mūsų sceniniame „Tankumyne“ bus įdomus, nepavojingas, prasmingas ir savieji tankumynai bus lengviau įveikiami. Juk taip kartais norisi nors trumpam pamatyti atsivėrusį horizontą, įkvėpti daugiau oro. Bent trumpam...
Yra maždaug toks japonų samurajų posakis: „Dvikovos, ar kovos metu, antras kirtis kardu yra didelė prabanga. Priešininką turi įveikti pirmuoju ir vieninteliu kirčiu.“ R.Akutagawos apsakymai, tarsi tie samurajiško kardo kirčiai, – taupūs, meistriškai tikslūs, o kaip meno kūriniai – talpūs. „Idealus apsakymas yra tas, kuriame autorius pasiekia daugiareikšmį efektą“, – rašė kitas puikus apsakymų meistras ir amerikiečių poetas Edgaras Alanas Poe. Ši įžvalga, manau, labai tiksliai atspindi ir R.Akutagawos kūrybos ypatumus. Jį domino meno ir meno esmės tema, vyro ir moters tema, rojaus ir pragaro, ramybės ir vidinės laisvės temos. Viskas tarsi persipina vienoje geriausių R.Akutagawos novelių „Tankumyne“, pagal kurią ir kuriamas spektaklis. Šis nedidelės apimties, bet stiprus šio žanro kūrinys yra tarsi akutagaviškos variacijos žmogaus, mirties, meilės, išbandymų, vienatvės ir kūrybos temomis. Ši novelė pasirodė labai tinkama teatrui, joje glūdi nemažos režisūros ir aktorinės galimybės, kurias stengiamasi atskleisti spektaklyje. R.Akutagawa (1892– 927) XX amž. pradžioje išplėtojo trumpojo japoniško apsakymo žanrą. Rašytojo vardu pavadinta viena prestižiškiausių Japonijos literatūros premijų. „Tankumyne“ – pirmasis R.Akutagawos kūrybos perkėlimas į Lietuvos sceną.
Inscenizacijos autorius ir režisierius R.Kazlas. Kostiumus ir scenovaizdį kuria kostiumų dailininkė Neringa Keršulytė ir scenografė Elvita Brazdylytė. Vaidina „cezario grupė“: Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas, Vilma Raubaitė, Julius Žalakevičius.
Premjera sostinės „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje gegužės 3 ir 4 d. 19 val.
