- Spektaklį kūrė trys choreografai – jūs, Anne Nguyen ir Farid Berki. Paprastai kūrėjai yra egoistai, jie konkuruoja vienas su kitu. Kaip dirbote? – paklausiau B.L.Tchoudą.
- Seniai pažįstu Faridą ir Anne. Mes susidurdavome su jais įvairiuose renginiuose, seniai norėjau ką nors su jais nuveikti.
Kūrėjų terpė nėra toks jau žiaurus pasaulis, kuriame būtų tiktai konkuruojama. Mes visi trys turime savo požiūrį į pasaulį, bet yra ir tokių dalykų, kurie mus vienija. Norėjome pamėginti suderinti mūsų menines vizijas ir skirtingas pasaulėžiūras.
Pasirinkome po du šokėjus ir kiekvienas dvi savaites kūrėme atskirai. Po to repetavome kartu ir aš sujungiau tris veiksmus į vieną veikalą.
- Kas yra jūsų spektaklio, atvežamo į Vilnių, šokėjai? Ar jų patirtis – vien gatvės šokis hiphopas?
- Visi šeši šokėjai labai skirtingi. Kai kurie atėjo iš šiuolaikinio šokio, kitų patirtis – tik hophopas, jie aktyviai dalyvauja šios srities kovose, treti praktikuoja kovos menus.
- Jūs atstovaujate jau patyrusių gatvės kultūros asmenybių kartai, kuri profesionalumo įgijo patys. Taigi esate savamoksliai. Ar dabar hiphopo šokėjai gali kur nors įgyti atitinkamą išsilavinimą?
- Prancūzijoje kol kas nėra kur gauti hiphopo šokėjo diplomą, bet nuolat rengiama daugybė seminarų.
Manau, kad tam tikras pasirengimas būtinas, nes hiphopo šokis yra labai judrus ir netgi šiek tiek pavojingas nepasirengusiam žmogui.
- Kokį išsilavinimą esate įgijęs jūs? Turbūt ne šokio?
- Aš esu diplomuotas šildymo sistemų inžinierius! Bet šokti, kaip ir dauguma mano kartos žmonių, pradėjau dar vaikystėje, iš dalies - dėl televizijos. Šokis visuomet užėmė labai svarbią vietą mano gyvenime.
Esu iš Kamerūno, iš Afrikos. Į Prancūziją atvykau septynerių. Vienas pirmųjų su šokiu susijusių įspūdžių – A.Platelio spektaklis mano kvartalo Jaunimo ir kultūros namuose. Aš buvau sujaudintas ir visiškai sutrikęs. Nuo tada ėmiau suvokti savo sąsajas su šokiu.
- Esate tarp skirtingų kultūrų, nuolat dirbate įvairiose šalyse?
- Neskaičiavau visų šalių, kuriose esu šokęs. Afrikos šalys, įvairūs Prancūzijos miestai, Rumunija, Serbija, Kazachstanas, Vokietija, Rusija, Suomija... Esame šokę daugybėje Brazilijos vietovių. Aš labai daug bendradarbiauju būtent su šiuo kraštu.
- Gatvės šokis – socialinis ar kultūros reiškinys?
- Tai visada buvo politikos dalis. Tačiau nemanau, kad galima šį reiškinį sieti vien su priemiesčių kultūra, nors ilgą laiką buvo būtent taip.
Šiandien hiphopas jau yra visiškai pripažintas ir, pavyzdžiui, dviem iš 19 Prancūzijos nacionalinių choreografijos centrų vadovauja hiphopo choreografai.
Valstybė remia visų šokio rūšių trupes. Vis daugiau teatrų ir scenų įtraukia hiphopą į sezono repertuarą.
B.L.Tchoudos trupė „Compagnie Malka“ savo spektaklį „La preuve par l‘autre“ rodys sekmadienį, gegužės 11 d., 17 val. Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje Vilniuje.
