Kristupo vasaros festivalyje - egzotiški eksperimentai

Kristupo vasaros festivalyje improvizuos ir eksperimentais vilios etninės kultūros puoselėtojai iš kaimyninių ir tolimų kraštų.

Daugiau nuotraukų (1)

Austė Radžiūnaitė

Jul 26, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 5:35 PM

Tarp įvairiausių žanrų ir stilių sumaniai laviruojanti viena populiariausių Vilniaus vasaros švenčių šiemet dosni egzotiškų projektų.

Vieni įdomiausių jos koncertų publikos laukia kitą savaitę Šv.Kotrynos bažnyčioje.

Išsipildys sena svajonė

Šiemet išsipildys sena festivalio ir jo partnerio Lenkijos instituto svajonė pristatyti sostinės žiūrovams garsų Krokuvos trio „Kroke“, derinantį kūryboje klezmerių bei lenkų etninės muzikos tradicijas, pasakojantį koncertais jaudinamas istorijas.

Klezmerių muzika – tai emocingos instrumentinės žydų liaudies melodijos. Klezmeriais buvo vadinami klajojantys žydų muzikantai, grodavę vestuvėse ir kitose miestelių šventėse.

Po visą pasaulį pasklidę žydai ne tik išsaugojo savo muzikines tradicijas, bet ir įaudė į kūrybą lenkų, graikų, rumunų bei daugelio kitų tautų folklorą.

Klezmerių kapelos nuo XVII amžiaus iki Antrojo pasaulinio karo buvo populiarios ir Lietuvoje.

Palaimino kino legenda

Ansamblis „Kroke“ įkvėpimo ieško Krokuvos etninėse tradicijose bei improvizacijose, kurdamas visiškai savitą muzikavimo stilių. „Norėtume, kad mūsų kūryba būtų vadinama tiesiog „Kroke“ muzika“, – prisipažino atlikėjai.

Grupės pavadinimas, išvertus iš jidiš kalbos, reiškia „Krokuva“. Visi trys jos muzikantai – Tomaszas Kukurba (altas), Jerzy Bawolas (akordeonas) ir Tomaszas Lato (kontrabosas) yra krokuviečiai, baigę šio miesto muzikos akademiją.

Krokuva tapo ir grupės sėkmės istorijos lopšiu. Mat kaip tik čia trijulę išgirdo garsusis kino režisierius Stevenas Spielbergas kurdamas savo „Schindlerio sąrašą“. Sužavėtas „Kroke“ muzikavimo, jis pakvietė grupę koncertuoti Jeruzalėje, „Išlikusiųjų susitikime“ („Survivors Reunion“).

Be to, režisierius nusiuntė „Kroke“ muzikos kasetę britų dainininkui ir prodiuseriui Peteriui Gabrieliui, kuris surengė su lenkais įrašų sesiją, vėliau dalį įrašų panaudojo savo albume „Long Walk Home“ (liet. „Ilgas kelias namo“).

Jo dėka trijulė pateko į didžiausią pasaulio etninės muzikos festivalį WOMAD, pristatė jame savo debiutinę plokštelę.

„Kroke“ muzika skamba ir Filipo Noiso filme „Triušių aptvaras“, pelniusiame Australijos kino ir televizijos meno akademijos apdovanojimą už geriausią garso takelį.

Šiandien grupės diskografiją sudaro daugiau nei 10 albumų, ji kviečiama į žymiausius muzikos festivalius visame pasaulyje, bendradarbiauja su iškiliausiomis scenos žvaigždėmis.

Anot BBC apžvalgininko Johno Lusko, „šių virtuozų muzika – šiurpinanti, nuostabi, nepamirštama patirtis“.

Suaus skirtingas kultūras

Dviejų tolimų šalių – Malio ir Lietuvos – liaudies muzikos tradicijas specialiai festivaliui sukurtame projekte sulydys afrikietis Baba Sissoko ir etninę kultūrą puoselėjantys lietuviai: multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, folkloro atlikėja Laurita Peleniūtė, vokalistė ir kanklininkė Indrė Jurgelevičiūtė bei muzikantas ir prodiuseris Viktoras Diawara.

Atrodytų, Afrikos kultūra lietuviams – svetima, nepažįstama žemė, bet, pasak atlikėjų, abiejų šalių melodijose gausu panašių sąskambių, pasikartojančių motyvų. Muzikuodami jie atveria visiems suprantamas meno gelmes, pasakoja universalias istorijas apie vyro ir moters ryšį, Žemės motinos globą, amžiną žmogaus gyvenimo ratą.

„Mes turime savo tradicijas ir šaknis. Tačiau kad ir kuriame pasaulio pakraštyje gyventume, esame tokie patys žmonės“, – taip projekto „MaLituanie“ idėją apibūdino atlikėjai. Jų muzikoje senoji kultūra atgimsta pačia netikėčiausia forma.

Klezmerių trio „Kroke“ (Lenkija) koncertas Šv.Kotrynos bažnyčioje – liepos 29 d. 19 val. Bilietų kaina – 34–74 Lt.

Malio ir Lietuvos atlikėjų muzikos projektas „MaLituanie“ Šv.Kotrynos bažnyčioje – liepos 31 d. 19 val. Bilietų kaina – 34–74 Lt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.