Režisierius J. Jurašas improvizuoja pagal legendinį veikalą

Kas vaidins legendinę aktorę Rūtą Staliliūnaitę? To klausė teatro gerbėjai, sužinoję, kad režisierius Jonas Jurašas stato spektaklį „Barbora“.

Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė

Sep 20, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Jan 30, 2018, 7:54 AM

Rugsėjo 25-ąją Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) 95-ąjį sezoną pradės 78 metų režisieriaus J.Jurašo „Barbora“, statoma pagal Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Pjesės adaptacijos autorė – Aušra Marija Sluckaitė.

J.Jurašas teigė, kad nesiekia atgaivinti savo legendinio dramos pastatymo, o jo pasirinkta aktorė kurs su niekuo nepalyginamą savitą pasaulį.

Režisierius nesistengia pakartoti daugiau kaip prieš 40 metų režisuoto spektaklio – romantinės Barboros Radvilaitės istorijos. Jis kuria vaidinimą, gvildenantį šiuolaikinio žmogaus likimo vingius.

J.Jurašui nemenkas galvosūkis buvo pasirinkti pagrindinę spektaklio aktorę, kuri nejaustų šviesaus atminimo R.Staliliūnaitės sukurtos Barboros Radvilaitės vaidmens poveikio, o kurtų savo savitą pasaulį.

– Kodėl antrąkart nusprendėte statyti spektaklį pagal J.Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“? – paklausiau J.Jurašo.

– Su „Barbora Radvilaite“ susijęs svarbus mano gyvenimo etapas. Kurti naujo vaidinimo pakvietė Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Šį kartą siekiu ne atkartoti legendinį spektaklį. Noriu naujai pažvelgti į J.Grušo dramą ir išryškinti žmogaus likimo, kančios, atgailos, mirties ir atgimimo temas.

Pagrindinė spektaklio herojė – Aktorė. Ji nori grįžti į sceną, priešintis likimui, ligai, nugalėti mirtį, per kūrybinį procesą patirti katarsį ir įsikūnyti į Barborą Radvilaitę, o ši – į aktorę.

Spektaklyje Aktorė tampa tarsi šachmatų figūra, kuri šiame žaidime prisiima aukos vaidmenį ir kaip Barbora aukojasi dėl aukštesnių tikslų.

Norėčiau, kad žiūrovas, žvelgdamas į stiprių asmenybių likimus, įvertintų save ir savo likimą tarsi iš šalies.

– Ar šiuolaikinis gyvenimo tempas, atsinaujinęs Nacionalinis Kauno dramos teatras, didelės naujos techninės galimybės paveikė jūsų ir jūsų žmonos A.M.Sluckaitės kūrybą?

– Kurdama pjesės adaptaciją mano bendraautorė ir bendražygė A.M.Sluckaitė pagarbiai elgėsi su J.Grušo tekstu. Tačiau jis papildytas ir jos sukurtu prologu, interliudijomis, epilogu.

Spektaklio prologas – Aktorės sapnas. Ji sutinka Žygimantą Augustą, jis kviečia ją prisikelti naujam gyvenimui. Jis tiesia jai ranką, o jų šokis virsta meilės ir gyvenimo istorija.

Spektaklis nėra nuoseklus istorijos pasakojimas. Tai metaforomis, asociacijomis paremtas besisukantis kaleidoskopas, kuriame keičiasi nuotaikos, aliuzijos, išryškinančios šiuolaikiniam žmogui svarbias problemas. Mano spektakliams būdingas svyravimas tarp sapno ir realybės.

– Ilgai svarstėte, kas turėtų kurti pagrindinį Aktorės vaidmenį. Tiesa?

– Pasirinkti pagrindinio vaidmens atlikėją Aktorę buvo išties keblu. Aktorė – svarbiausia spektaklio ašis. Todėl daugelis manęs tiesiai klausė, kas vaidins R.Staliliūnaitę?

Tačiau aš ieškojau ne R.Staliliūnaitės atitikmens, o aktorės, kuri su savo didele jėga ir įtaiga kurtų kitokią Barborą remdamasi savo žmogiška ir aktorine patirtimi, kurios neveiktų R.Staliliūnaitės legenda.

Neieškojau jaunos glamūrinės aktorės, kuri būtų patraukli vien išvaizda. Man reikėjo artistės, sugebančios įsijausti į kūrybos procesą.

Grįžau prie Eglės Mikulionytės. Su ja esame pastatę jau penkis spektaklius.

Spektaklis ir vaidmuo – legendiniai

J.Jurašas spektaklį pagal J.Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“ pirmąsyk pastatė 1972 m. Jame Barborą vaidino R.Staliliūnaitė (nuotr.)

Spektaklis atsirado ypatingomis aplinkybėmis, jį lydėjo įsimintini Kauno įvykiai: balandžio pabaigoje, kone R.Kalantos susideginimo išvakarėse, įvyko „Barboros Radvilaitės“ peržiūra su Aušros Vartų Madonos paveikslu finale. Ši J.Grušo dramos sceninė interpretacija sukėlė valdžios ir cenzūros įtūžį, o po spektaklio cenzūravimo – J.Jurašo atvirą protestą ir emigravimą iš Lietuvos.

Nors režisieriaus pavardė buvo išbraukta iš programų, afišų, recenzijų, straipsnių, jis buvo ir liko neatsiejamas nuo J.Jurašo vardo, daugeliui įsirėžęs į atmintį kaip kultūrinio pasipriešinimo simbolis.

Smerkiamas už nacionalistines nuotaikas, kupiūruotas (vietoj Madonos paveikslo paliktas tik rėmas) spektaklis buvo rodomas, kėlė publikos ažiotažą, išsilaikė scenoje gerą dešimtmetį. Jis tapo legendinis. Kaip ir R.Staliliūnaitės sukurtas Barboros Radvilaitės vaidmuo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.