Fasadas – už šimtus tūkstančių
12 renginių, net 5 orkestrų koncertai, 7 pasaulinės lietuviškos premjeros, trijų kultinių užsienio kompozitorių viešnagės, įvairiapusiška programa: simfoninė bei kamerinė muzika, lazerių ir elektronikos, muzikiniai spektakliai. Iš pirmo žvilgsnio įspūdinga ir normalu, kad „Gaidai“ Kultūros taryba nepagailėjo 265 tūkst. litų.
Bet tai paviršutiniškas įspūdis. Vienas renginių buvo repertuarinis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklis.
„Strasbūro mušamųjų“ viešnagę „Gaidoje“ parėmė Prancūzijos institutas, Heinerio Goebbelso „Max Black“ gastroles – Goethe’s institutas. Kompozitorę Hanną Kulenty pristatė Lenkijos institutas.
Salių šeimininkai buvo festivalio partneriai, tad už nuomą nenuplėšė. Lietuviškos premjeros buvo finansuojamos iš kitos programos ir „Gaidos“ biudžeto nestekeno.
Saugojo klasiką nuo žurnalistų
Tačiau bilietai į Ph.Glasso ansamblio koncertą kažkodėl kainavo net iki 354 litų. Gal „Gaidos“ rengėjai taupė festivalio biudžetą kitiems atlikėjams?
Ne. Festivalio meno vadovas, „Gaidą“ rengiančios viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ generalinis direktorius Remigijus Merkelys spaudos konferencijoje sakė, kad Ph.Glasso projektas surijo trečdalį viso festivalio biudžeto. Ir projektas nebuvo spontaniškas – dėl jo tartasi kelerius metus.
Kas išgirdo Ph.Glassą? Tokių muzikos gurmanų, kaip meno savaitraščio muzikos redaktorė, leidusi sau nusipirkti bilietą už 160 litų ar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, įsigijusi stovimą už 120 litų, greičiausiai buvo nedaug.
Muzikai liko už durų, užtat labiau pasiturintys asmenys galėjo sužinoti, kas gi tas Ph.Glassas, taip trankiai atvykstantis į Lietuvą.
Koncerto rengėjas gal net pabijojo, idant koks žurnalistas nesumanytų paklausti maestro honoraro, kad į susitikimą su juo leido tik spaudos atstovus pagal savo sudarytą paslaptingą sąrašą, į kurį nepateko net aktyviausi muzikos kritikai?
Įdomu, ką apie tai pasakytų Ph.Glassas?
Privatizavo festivalį?
„Gaida“ šiais metais apie viską pagalvojo – pasirūpino netgi recenzijomis, iš anksto užsitikrindama palankius atgarsius, o jų pagrindu – ir finansavimą ateičiai.
Eisis kaip iš pypkės – juk nuo šių metų „Gaidoje“ nėra net repertuarinės komisijos. „Nesinori eiti prieš festivalio meno vadovą. Visos vadžios – jo rankose“, – aiškino Kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė.
Kompozitorių sąjunga yra antroji festivalio rengėja, bet pasak Z.Bružaitės, jos kompetencija apsiriboja lietuviška programa. Pirmininkė prisipažino nenutuokianti, kaip finansuojami užsienio projektai.
„Anksčiau „Gaida“ buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos renginys, dabar – „Vilniaus festivalių“ priedėlis. Abiejų institucijų draugystė tik imituojama – „Gaida“ prichvatizuota. Tai tragedija, - mano kompozitorius ir eseistas Šarūnas Nakas. – Visiškai neaiškūs šiame festivalyje kūrinių atrankos kriterijai - vadovaujamasi simpatijomis ir antipatijomis. Ar mes Minske? Autoritarizmas ir balaganas“.
Kompozitoriui skaudu, kad pagrindiniame Lietuvos šiuolaikinės muzikos forume menkai pristatoma lietuvių muzika. „Kas būtų, jei teatrai neįsileistų lietuvių režisierių? Tokia yra lietuvių kompozitorių situacija. Pernai „Gaida“ pristatė šešis, šiemet – dešimt lietuvių autorių. Tai nerimta“, - svarstė Š.Nakas.
Be to, jam kliuvo prasta lietuviškų kūrinių atlikimo kokybė. Ji esą nukenčia dėl to, kad kūriniams parengti skiriama per mažai laiko.
„Muzikantai apkraunami kitomis partitūromis, kurių atlikimo prasmė neaiški. Tai brangi beprasmiška savišvieta, nekalbant jau apie priedermes Lietuvos kultūrai, -- tvirtino Š.Nakas. – Medis, kurio šakos auga į vieną pusę, pasmerktas lūžti. Festivalis turėtų orientuotis į kultūrinę misiją, bet ne į komerciją“.
Lietuvių muzikos patriotui maestro Donatui Katkui šiemetė „Gaida“ taip pat paliko nuosėdų. Jo diriguojamas Šv.Kristoforo kamerinis orkestras festivalyje atliko keturis kūrinius, tarp jų – dvi lietuviškas premjeras.
„Turėjome samdytis papildomus muzikantus iš mano honoraro. Mus finansiškai išdūrė. Programa buvo sudėtinga, žmonės mokėsi kūrinius dvi savaites ir negavo už tai net 200 litų. Tai žiauru. Festivalio meno vadovas turi įgaliojimus ir pats sau vienas tvarkosi“, - guodėsi maestro.
Tampa uždara erdve
„Gaidos“ pranešėja visuose koncertuose ragino klausytojus paploti festivalio rėmėjams. Jie paplojo nesusimąstydami, kad tie rėmėjai – jie patys, mokesčių mokėtojai, išlaikantys šį vieną brangiausių Lietuvos festivalių, kažkodėl virstantį klaustrofobiška erdve.
24-aisiais gyvavimo metais „Gaida“ išmoko apsitarnauti – ne tik rengė koncertus, bet ir puikiai reklamavosi, pati save vertino, neįsileido į svarbiausius renginius akredituotų žurnalistų. Tai privati įmonė ar valstybinis festivalis? Rengėjams vis tiek: konkurentų nėra, biudžetas garantuotas. Kas laukia kitąmet? Kiek bilietų pirksime už 100 eurų?
