Jau 41-erius metus Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje gyvuoja tradicija palydėti arba sutikti metus abiturientų opera. Šio įvykio nekantriai laukiama. Mat jam sutelkiamos viso mokyklos kūrybingo jaunimo pastangos.
Abiturientai patys pasirenka arba sugalvoja operos siužetą, sukuria libretą, muziką, choreografiją, piešia dekoracijas, siuva kostiumus, patys režisuoja, o veikalą atlieka kartu su jaunesnių klasių moksleiviais.
Spektakliuose dalyvauja mokyklos simfoninis orkestras ir choras, baleto artistai. Tai tarsi bendras diplominis darbas, kūrybinė ataskaita mokytojams, tėvams, draugams ir rėmėjams.
Panoro išsiskirti iš kitų
Kaip tokie užimti muzikine veikla vaikai įstengia rasti laiko dar ir operai? Pasirodo, jie kuria spektaklį kolektyviai, dažnai pritaikydami jam žinomus klasikos kūrinius.
M.K.Čiurlionio menų mokyklos sceną jau išvydo modernios „Karmen“, „Traviatos“, „Sevilijos kirpėjo“, „Don Žuano“, Rigoleto“, „Don Karlo“ interpretacijos, Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“, Kęstučio Antanėlio roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“, Broniaus Kutavičiaus operos-miuziklai, spektakliai pagal roko grupių „Queen“, „Pink Floyd“ muziką ir daugybė kitų jaunatviškų vaidinimų.
Tačiau šiemetė abiturientų laida nutarė sukurti savo operą lietuvišku siužetu. „Dvyliktokai seniai rinkosi operai lietuvišką temą – vis statė amerikietiškas meilės dramas. Mes norėjome išsiskirti iš kitų“, - aiškino šiemetės premjeros pagrindinis kompozitorius G.Raudonius.
Praėjusią savaitę Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre „čiurlioniukai“ pristatė beveik metus rengtą kolektyvinį darbą – muzikinį spektaklį „Užmiršta pasaka. Bebenčiukas ir Kvailutė“ pagal poeto Kosto Kubilinsko eiliuotą pasaką.
Nebijojo improvizuoti
Muziką šiam spektakliui sukūrė net šeši kompozitoriai, libretą parašė keturi autoriai, dėl to veikalas nustebino vientisumu ir didžiulio atlikėjų kolektyvo darna.
Tiesa, atrodyti novatoriškiems – šį tikslą mėgsta pabrėžti jaunieji operų kūrėjai „čiurlioniukai“ – šį kartą moksleiviams nelabai pavyko. Spektaklio muzikinė kalba, didaktika dvelkiantis tekstas ir banalokai liaudiškas kai kurių veikėjų įvaizdis nukėlė publiką bent pusšimčiu metų atgal.
Tačiau išmonės taupiai perteikti nuotykingą pasakos siužetą nepristigo nei režisierėms, nei dailininkams, nei choreografėms. Jiems užteko kelių, virtusių scenomis, pakylų prieš orkestrą, minimalaus scenos rekvizito bei kostiumų detalių.
„Pasirinkome patogią improvizuoti pasaką – galėjome pasukti jos siužetą į vieną ar į kitą pusę pagal poreikius“, - atskleidė G.Raudonius.
Kai kurių K.Kubilinsko poemos veikėjų jaunimas atsisakė, užtat sukūrė Paukštės personažą, pakeitė kitų veikėjų tekstus.
Kūrinio vientisumu teko rūpintis Gustui, turinčiam daugiau už kitus komponavimo patirties, nes jis lanko kompozicijos fakultatyvą. Vaikinas pasiaukojamai gludino operos partitūrą, ieškojo visiems priimtinų kūrybinių sprendimų.
„Pirmą kartą rašėme tokiam dideliam orkestrui, bet viską darėme patys – mokytojai nesikišo“, - pabrėžė G.Raudonius. Kompozitorius prisipažino mėgstantis XX amžiaus pradžios muziką, ne itin sekantis šiuolakines tendencijas. Gal dėl to ir naujos operos muzika priminė senus lietuviškus miuziklus, o protarpiais - net sovietinių kino filmų muziką? Orkestre aiškiai nuskambėjo ir lietuvių pamėgtos dainos „Kur giria žaliuoja“ fragmentas.
Sužibėjo ne vienu talentu
Publika premjerą sutiko entuziastingai. Anot M.K.Čiurlionio menų mokyklos pedagogų, „Bebenčiukas ir Kvailutė“ – viena brandžiausių tiek kūrybos, tiek atlikimo atžvilgiu „čiurlioniukų“ operų.
Tai didelis spektaklio meno vadovo ir dirigento Martyno Stakionio nuopelnas. Bendramokslių vadinamas „nepakeičiamu“ ir „nepakartojamu“ Martynas neseniai grįžo su nugalėtojo laurais iš tarptautinio Jazepo Vytuolio choro dirigentų konkurso Rygoje, įveikęs ten visus profesionalius varžovus.
Nepaprastos jauno dirigento įtaigos dėka M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras virto svarbiu „Bebenčiuko ir Kvailutės“ veikėju. Efektingai į sektaklį įsiliejo ir mokyklos choras.
O spektaklio statytojai ir solistai sužibėjo ne vienu talentu. M.Stakionis taip pat kūrė operos muziką, G.Raudonius rašė jos libretą. Operos režisierė Onutė Gražinytė kūrė ir muziką, režisierė Austėja Dzikaraitė modeliavo kostiumus. Bebenčiuko vaidmens atlikėjas Ilja Aksionovas buvo ir operos prodiuseris bei vienas libreto autorių.
„Ši opera – tai visos mokyklos sukauptų žinių vainikas“, - apibendrino G.Raudonius. Vainiką moksleiviai skyrė šiemet minimam savo mokyklos 70-mečiui.
