Tai, ką vakar klausytojai patyrė Vilniaus festivalio pradžios koncerte po gruzinų pianistės Katios Buniatišvili atlikto Sergejaus Rachmaninovo Antrojo koncerto, buvo labai netikėta.
Nacionalinės filharmonijos scenoje blyksėjo šviesų efektai, pulsavo klubinės muzikos ritmai. Muzikantai ne tik grojo, bet ir teatrališkai judėjo pagal savo sukurtą choreografiją, rečitavo ir dainavo. Merginos traukė akį efektingomis sukniomis ir makiažu, vaikinai aksesuarais priminė baikerius.
Įkūnijo autoriaus viziją
Muzikos autorius maigė fortepijono, klavesino ir MIDI klaviatūrų klavišus, protarpiais dirigavo, kalbėjo, dainavo ir skandavo angliškus žodžius „polyphonic“, „homophonic“, „out of percepcion“, „extracultural“.
Minimalistinėje muzikoje susiliejo modernios klubinės ir senųjų Rytų kultūrų bei akademinės muzikos spalvos.
Tokią simfoniją, pavadintą “Extracultural“, Vilniaus festivalio ir Vidurio Vokietijos radijo (MDR) simfoninio orkestro, vadovaujamo Kristjano Järvi, užsakymu parašė 28 metų lietuvių kompozitorius Gediminas Gelgotas.
Jos pasaulinę premjerą K.Järvi diriguojamas MDR orkestras su G.Gelgoto vadovaujamu ansambliu NIKO pristatė šių metų sausį Leipcigo „Gewandhaus“ salėje. O vakar maestro iš JAV ir lietuvių ansamblis kartu su autoriumi pirmąkart atliko kūrinį Lietuvoje – šįsyk su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO).
„Aš jaučiuosi labai laimingas: LNSO atliekama simfonija suskambėjo būtent taip, kaip įsivaizduoju šią muziką.
Gal dėl to, kad orkestrantai buvo girdėję NIKO?“ – dalijosi premjeros įspūdžiais G.Gelgotas.
Nuspėjo scenos poreikius
NIKO ansamblis, kompozitoriaus suburtas iš 2006 metais įkurto Naujų idėjų kamerinio orkestro narių, deklaruoja donkichotišką tikslą – atpratinti žmones bijoti šiuolaikinės muzikos, priversti ją pamėgti.
G.Gelgotas su NIKO semiasi įkvėpimo populiariojoje kultūroje, ieško naujų šiuolaikinės muzikos pateikimo būdų, o atlieka ją visur – klubuose ir koncertų salėse, didmiesčiuose ir kaimuose.
Klasikos pasaulis šiandien šaukia apie naujų idėjų badą. Neseniai Roterdame pasibaigusiame tarptautiniame muzikos profesionalų forume „Classical: NEXT“ garsus Kanados dirigentas Yannickas Nezet-Seguinas prabilo apie būtinybę tiesti emocinius tiltus į publiką, ieškant naujoviškų koncertų vietų, aprangos kodų ir gal net visai naujo repertuaro.
NIKO tai jau seniai daro, todėl sulaukia vis platesnio pripažinimo.
Svečias žarstė pagyrimus
Noras būti suprastiems publikos, kurti naują muzikos skambesį G.Gelgotą suvedė su žymios estų dirigentų dinastijos atstovu K.Järvi.
Tiksliau, NIKO įsiprašė į maestro perklausą, kai šis prieš kelerius metus repetavo Kaune su savo vadovaujamu Baltijos filharmonijos jaunimo orkestru, ir sužavėjo jį atvirumu naujoms idėjoms.
„Gediminas turi stilių. Jis – labai talentingas kompozitorius, – neabejojo Europoje dirbantis niujorkietis K.Järvi. – Šiandien mes gyvename puikioje eroje, kai skirtingi muzikos žanrai vėl susiliejo į visumą.
Gediminas savo „Extracultural“ taip pat remiasi į visų rūšių popmuziką.
Tai nuostabu. Tai vienas geriausių pastaruoju metu parašytų kūrinių, o iš man parašytų – tikrai geriausias per pastarąjį dešimtmetį.
Šis kūrinys tiesiog įsismelkia į vidų. Kai jį diriguoju, tampu NIKO dalimi.
Mes kuriame scenoje su Gediminu tai, kas įmanoma tik dėl mudviejų partnerystės. Tai neturi nieko bendra su tiksliu natų atlikimu.“
Vakar koncertą efektingai užbaigė bisui atliktas G.Gelgoto kūrinys „Never Ignore the Cosmic Ocean“. Šią kompoziciją K.Järvi su NIKO jau pristatė daugelyje garsių užsienio scenų, o Lietuvoje ji nuskambėjo taip pat pirmąjį kartą.
Dirigentas neslėpė turintis naujų planų sujungti savo ir G.Gelgoto kolektyvus.
Artimiausias jo susitikimas su lietuvių menininku įvyks jau rugsėjį. Ciuricho salėje „Tonhalle“ K.Järvi diriguos naują simfoninę G.Gelgoto premjerą.
