J. S. Bachui nerūpėjo Žečpospolitos valdovų nuodėmės

„Johannui Sebastianui Bachui labai rūpėjo karalių kompozitoriaus titulas – jis reiškė prestižą, ir kompozitorius jį gavo. Tačiau nedaugelis žino, kad J.S.Bachas kūrė Lenkijos ir Lietuvos valdovams“, – pasakojo Vroclavo baroko orkestro įkūrėjas ir dirigentas, senosios muzikos specialistas Andrzejus Kosendiakas.

Lenkijos ir Lietuvos valdovams dedikuotos J.S.Bacho kantatos Lietuvoje skambėjo pirmą kartą.<br>D.Matvejevo nuotr.
Lenkijos ir Lietuvos valdovams dedikuotos J.S.Bacho kantatos Lietuvoje skambėjo pirmą kartą.<br>D.Matvejevo nuotr.
J.S.Bacho kantatos sutraukė gausią publiką.<br>D.Matvejevo nuotr.
J.S.Bacho kantatos sutraukė gausią publiką.<br>D.Matvejevo nuotr.
J.S.Bacho kantatos sutraukė gausią publiką.<br>D.Matvejevo nuotr.
J.S.Bacho kantatos sutraukė gausią publiką.<br>D.Matvejevo nuotr.
J.S.Bacho kantatos sutraukė gausią publiką.<br>D.Matvejevo nuotr.
J.S.Bacho kantatos sutraukė gausią publiką.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestras Vilniaus festivalyje pristatė išskirtinę programą.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestras Vilniaus festivalyje pristatė išskirtinę programą.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestras Vilniaus festivalyje pristatė išskirtinę programą.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestras Vilniaus festivalyje pristatė išskirtinę programą.<br>D.Matvejevo nuotr.
Solistai džiugino gražiais balsais ir stiliaus išmanymu.<br>D.Matvejevo nuotr.
Solistai džiugino gražiais balsais ir stiliaus išmanymu.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestras Vilniaus festivalyje pristatė išskirtinę programą.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestras Vilniaus festivalyje pristatė išskirtinę programą.<br>D.Matvejevo nuotr.
Solistai džiugino gražiais balsais ir stiliaus išmanymu.<br>D.Matvejevo nuotr.
Solistai džiugino gražiais balsais ir stiliaus išmanymu.<br>D.Matvejevo nuotr.
Solistai džiugino gražiais balsais ir stiliaus išmanymu.<br>D.Matvejevo nuotr.
Solistai džiugino gražiais balsais ir stiliaus išmanymu.<br>D.Matvejevo nuotr.
Solistai džiugino gražiais balsais ir stiliaus išmanymu.<br>D.Matvejevo nuotr.
Solistai džiugino gražiais balsais ir stiliaus išmanymu.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestras Vilniaus festivalyje pristatė išskirtinę programą.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestras Vilniaus festivalyje pristatė išskirtinę programą.<br>D.Matvejevo nuotr.
Valdovų rūmų aura sustiprino muzikos poveikį.<br>D.Matvejevo nuotr.
Valdovų rūmų aura sustiprino muzikos poveikį.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestrui dirigavo A.Kosendiakas.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestrui dirigavo A.Kosendiakas.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestro muzikantai grojo istoriniais instrumentais.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestro muzikantai grojo istoriniais instrumentais.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestro muzikantai grojo istoriniais instrumentais.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestro muzikantai grojo istoriniais instrumentais.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestro muzikantai grojo istoriniais instrumentais.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestro muzikantai grojo istoriniais instrumentais.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestro muzikantai grojo istoriniais instrumentais.<br>D.Matvejevo nuotr.
Vroclavo baroko orkestro muzikantai grojo istoriniais instrumentais.<br>D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Asta Andrikonytė

Jun 10, 2015, 2:33 PM, atnaujinta Nov 23, 2017, 8:54 AM

Karalių nuopelnai nerūpėjo

Antradienį LDK valdovų rūmuose Vilniuje A.Kosendiako diriguojamas Vroclavo baroko orkestras ir 12 dainininkų atliko tris iki šiol neskambėjusias Lietuvoje baroko meistro kantatas, dedikuotas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, Saksonijos kurfiurstui Augustui III, jo žmonai Marijai Josephai ir motinai Kristianai Eberhardinai.

Įdomu yra tai, kad Augustas III buvo visiškai netikęs valdovas. Trys jo karaliavimo dešimtmečiai (1733-1763) buvo paženklinti visiškos suirutės krašte. Jis nelėbavo ir neištvirkavo, kaip jo tėvas Augustas II, bet nepasižymėjo ir pastarojo energija bei veiklumu.

Žinoma, J.S.Bacho kantatos tai nutyli. Vilniaus festivalio padovanota pažintis su šia gražia, stilingai atliekama muzika tapo melomanams nekasdiene švente.

Valdovų rūmų aura ypač tiko iškilmingai, karalienės Marijos Josephos 34-ajam gimtadieniui sukurtai kantatai „Tönet, ihr Pauken! Erschallet, Trompeten!“ („Gauskit, būgnai! Skambėkit, trimitai!“), manoma, parašytai paties kompozitoriaus libretu.

Jausmingumu išsiskyrė karaliaus motiną šlovinanti gedulo odė „Laß Fürstin, laß noch einen Strahl“ („Nušviesk, valdove, nušviesk dar nors vienu spinduliu“). Kristiana Eberhardina nesutarė su vyru ir sūnumi – šie neatvyko net į jos laidotuves. Ji gyveno atskirai, nepriėmė katalikų tikėjimo, bet buvo garbinama amžininkų kaip nuostabi moteris.

Augusto III gimtadieniui parašytoje kantatoje „Schleicht, spielende Wellen, und murmelt gelinde“ („Tekėkit, žaismingos bangos ir ūžkite švelniai“) keturios vokalinės partijos įkūnijo per valdovo žemes tekančias Vokietijos ir Lenkijos upes.

Žada tęsti kantatų turnė

„Šios kantatos atliekamos pakankamai dažnai. Tačiau nedaug kas žino, kad jų muziką J.S.Bachas panaudojo ir kituose – labiau žinomuose – kūriniuose. Pavyzdžiui, „Kalėdų oratorija“ yra kantatos „Gauskite, būgnai“ kopija“, – atskleidė A.Kosendiakas. Taip pat yra žinoma, kad „Nušviesk, valdove“ fragmentai skamba J.S.Bacho „Pasijoje pagal Morkų“.

Vilniaus festivalio proga Vroclavo kolektyvas pirmą kartą sujungė visas tris Lenkijos ir Lietuvos valdovams skirtas kantatas į vieną programą. Natūrali jų muzikos tėkmė, barokinis pulsavimas koncerte kėlė kone nirvanos pojūtį.

Galima tik pavydėti lenkams senosios muzikos tradicijų, kurias puoselėja ir Vroclavo, ir Krokuvos, Varšuvos, Poznanės bei kitos aukštosios muzikos mokyklos.

Tiesa, istoriniais instrumentais šalyje groja tik Vroclavo baroko orkestras, o jame lenkai – daugiausia stygininkai. Tarp pūtikų Vilniuje grojo Slovakijos, Vengrijos, Vokietijos, Anglijos muzikantai. Tai pavyzdinis, kaskart iš naujo projektams suburiamas kolektyvas. Vakare žavėjo ir vokalistai puikiais balsais bei stiliaus išmanymu. Tarp jų taip pat buvo užsieniečių.

„Mano idėja – šias kantatas atlikti pagrindiniuose Augusto III laikų Abiejų Tautų Respublikos miestuose. Užvakar dainavome jas Varšuvoje, tad liko pristatyti Krokuvoje ir Dresdene“, – sakė A.Kosendiakas.

Laukia istorinės įkurtuvės

Tačiau dabar jo mintys užvaldytos kitų ateities įvykių. Rugpjūtį Vroclavo baroko orkestras kartu su Vroclavo filharmonija, festivaliu „Wratislavia Cantans“, kitais kolektyvais keliasi į naujus Nacionalinio muzikos forumo (NMF) rūmus. Vroclavo muzikos institucijas į forumą prieš dešimtmetį suvienijo tas pats A.Kosendiakas, tapęs ir Forumo direktoriumi.

Ir štai netrukus, jo pastangų dėka, NMF įsikurs viename moderniausių kultūros objektų Rytų Europoje.

Net kelerius metus buvo rengiamasi šių rūmų statybai – svarstyta, kokio statinio reikia Vroclavui, kaip užsitikrinti sėkmę, ieškota pasaulinio lygio akustikos specialistų (NMF akustiką kūrė Niujorko kompanija „Artec Consultants Inc.“).

„Nesame labai turtingi, todėl turėjome pasistatyti visoms kultūros reikmėms, įvairių žanrų renginiams tinkamus rūmus“, – aiškino A.Kosendiakas.

Vroclavo miestas sutiko apmokėti pusę sąmatos, siekusios 90 mln eurų, – merą projekto perspektyvumu įtikino A.Kosendiakas, tuo metu dirbęs jo patarėju kultūros klausimais.

„Rugsėjo 4-ąją įvyks oficialus NMF atidarymas, po to šiame kultūros centre prasidės 50-asis „Wratislavia Cantans“ festivalis ir fantastiškas NMF sezonas su geriausiais pasaulio orkestrais.

Atvyksta Zubinas Metha ir Izraelio filharmonijos kolektyvas, Vienos filharmonijos orkestras, Londono simfoninis su Antonio Pappano, Wyntonas Marsalisas ir daugybė kitų žvaigždžių. Bilietai bus pigesni negu Vakarų Europoje. Atvažiuokite!“ – kvietė A.Kosendiakas, užsimojęs paversti Vroclavą vienu svarbiausių Europos muzikos centrų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.