Prieš pora dienų jis čia debiutavo Otelo vaidmeniu, sulaukdamas puikių žiniasklaidos atsiliepimų. „Times Colonist“ pavadino lietuvį tikru teatro radiniu – „jaunu, dinamišku, kupinu dramatinės jėgos, bet kartu gebančiu perteikti melodingos muzikos grožį“ Otelu.
Recenzijoje žavimasi ir aktoriniais V.Vyšniausko sugebėjimais, kaip įtikinamai – „su agonišku murmėjimu ir netgi alpuliu“ – jis perteikia herojaus pamišimą iš pavydo. Anot kritiko, visas Glyniso Leyshono režisuotas „Otelo“ spektaklis alsuoja drama, o kovos scenos netgi atrodo pavojingos.
Pirmąjį savo Otelą parengęs Vilniuje V.Vyšniauskas jau artėja prie 80-ojo šios Giuseppe‘s Verdi operos spektaklio. Jis įkūnijo pavydųjį maurą keliuose Italijos ir Rusijos teatruose, Latvijos, Čilės, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos scenose, kartais – vienu metu dainuodamas keliose operos versijose.
Bazelyje solistui teko repetuoti Otelą su garsiu katalonų režisieriumi Calixto Bieito. Vienoje svarbiausių Europos scenų – Bavarijos valstybinėje operoje – jis pakeitė susirgusį pagrindinį šių dienų Otelą – Pietų Afrikos tenorą Johaną Bothą, dainavo greta vokiečių primadonos Anjos Harteros, įkūnijusios Dezdemoną.
Šį rudenį solistą atrado ir kiti tolimi kraštai. Rugsėjį jis debiutavo Samsono vaidmeniu (Camille Saint-Saenso opera „Samsonas ir Dalila“) Pekino nacionaliniame scenos menų centre, ten bendravo su Placido Domingo. Prieš tai V.Vyšniauskas sužibėjo Meksikoje dainuodamas Kaniją „Pajacuose“ Leono miesto „Teatro del Bicentenario“.
Parengė Asta Andrikonytė
