Originali „The Fantasticks“ premjera įvyko 1960 m. gegužės 3 d. Nuo tada miuziklas buvo pastatytas visose JAV valstijose ir 76 pasaulio šalyse, išverstas į daugybę kalbų ir pripažintas populiariausiu bei ilgiausiai rodomu šio žanro kūriniu Amerikoje, o neseniai buvo atšvęstas 20 000-asis jo vaidinimas. Ištisos kartos užaugo, o jis statomas iki šiol.Teatrologas Michaelas Smithas „The Fantasticks“ vadina audringa muzikine sakme, žmogaus patirčių džiazo simfonija, įėjusia į pasaulio teatro istoriją.
Vieną pagrindinių – įsimylėjusio vaikino Meto – vaidmenį Panevėžio scenoje repetuoja aktorius iš Vilniaus Martynas Vaidotas, studijas baigęs Jono Vaitkaus kurse, pastaruoju metu dirbantis televizijos seriale „Juodos katės“. M.Vaidotas yra vaidinęs įvairių režisierių spektakliuose ir filmuose, dalyvavęs televizijos laidoje „Prajuokink mane!“, išbandęs modelio darbą ir kelerius metus pasirodė Juozo Statkevičiaus šou.
29 metų aktoriui vaidmuo miuzikle – naujiena, tačiau „dainuoti moku – su kolegomis dainuojame. Programą esame sukūrę“, sakė M.Vaidotas. „Pats įdomumas vaidinti miuzikle. Veža tas vaidmuo, nors nėra lengvas. Juk reikia ir vaidinti, ir šokti, ir dainuoti. Veikti yra ką. Tai – iššūkis, kuriuo džiaugiuosi. Viliuosi, kad tai bus ne vienkartinis dalykas... Man labai patinka miuziklo „Fantazuotojai“ muzika – fantastinė.“
Meto vaidmenį repetuoja ir dainų atlikėjas Vaidas Baumila. Ar abiejų artistų personažai bus skirtingi? M.Vaidotas atsakė:“Miuziklas – toks žanras, kuriam nustatyti pakankamai griežti rėmai. Tačiau, savaime suprantama, kad su Vaidu esame skirtingi žmonės. Nors scenos tos pačios, judame skirtingai. Sakome vienas kitam pastabas: aš jam apie vaidybą, jis man apie dainavimą. Abu esame suinteresuoti, kad spektaklis pavyktų ir būtų fantastiškas – žiūrovų mėgstamas. Miuzikle atsispindi amžinos gyvenimo vertybės. Spektaklio pabaigoje sakoma: „Palikite sieną. Atminkite... Turite palikti sieną visiems laikams!“ Kodėl? Todėl, kad gyvenime reikia stengtis. Visada reikia stengtis... Jeigu nesistengsi, tai kai ko trūks, kai ką prarasi.“
„Kūrėjų tikslas, kaip ir autorių, šlovinti romantizmą ir kartu pasijuokti iš jo, sugraudinti žmones ir priversti juos pasijuokti iš to, kas sugraudino. Prajuokinti žmones, o paskui priversti pasijuokti iš savęs, supratus, iš ko juokėsi. Balansuoti šios dvi emocijos turėtų taip trapiai, kaip akordas muzikoje“, – taip miuziklą pristatė režisierius J.Staniunas.
Pasak jo, kaip dažnai darydavo Williamas Shakespeare'as, T.Jonesas ir H.Schmidtas per dvi esmines metaforas, gamtos ir metų laikų kaitą, naujai pasakoja seną kaip pasaulis meilės istoriją. Mergina ir jaunuolis įsimyli, išsiskiria ir, pamatę pasaulio bei patyrę skirtumą tarp fantazijų ir realybės, vėl randa kelią į vienas kito širdį, suvokę tiesą, kad be „kančios tuščiavidurė širdis“.
Autoriai Pasakotojo lūpomis kelia amžiną klausimą: „Yra toks įdomus paradoksas, kurio niekas negali paaiškinti. Kas žino paslaptį, kodėl žemė savaime subrandina javą pjūčiai? Kodėl pavasaris gimsta iš kankinamų žiemos skausmų? Arba kodėl mes turime prisiliesti prie mirties tam, kad subręstume. „Taip jau yra mūsų gyvenime – barjerai, kuriuos turime perlipti, galop ir praturtina jį“, – sakė miuziklo statytojas.
J.Staniunas gimė 1960 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai aktorius, režisierius, choreografas, Kanzaso universiteto profesorius, jo dėstomos disciplinos: režisūra, muzikinis teatras, vaidyba, judesys.
J.Staniunas yra įvairių knygų bei mokslinių publikacijų apie teatro meną autorius, Kanzaso muzikinio teatro įkūrėjas. Pastatė 125 spektaklius (miuziklai, klasikinės pjesės ir kt.) įvairiuose regiono bei universitetų teatruose.
Gavęs „Fulbright Program“ mokslinę stipendiją, 2005 m. J.Staniunas lankėsi Lietuvoje – dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirbo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Mokslinius tyrimus teatro meno srityje atliko Londone (Didžioji Britanija), Osle (Norvegija) ir Kanadoje. Solo koncertus surengė Lietuvoje ir Danijoje. Be to, J.Staniunas yra stepo mokytojas.
Parengė Raimonda Mikučionytė
