Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Gruodžio, Juliaus
Juzeliūno kūrybą tyrinėjęs muzikologas teigia, kad Lietuva gali
didžiuotis iš šiandien kuriančiais kompozitoriais.
„Apibūdinu teigiamai raidą, mūsų muzika dabar jau vis labiau
ir į pasaulį išeina, turime tikrai labai vertingų autorių –
kaip pavyzdžiui, Onutę Narbutaitę, kuri yra europinio masto
kompozitorė, Rimantę Šerkšnytę. Moterys labai ima viršų tarp
kompozitorių“, – BNS sakė A.J.Ambrazas.
Jis ketvirtadienį paskelbtas vienu iš šešių šių metų
Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premijos laureatų.
A.J.Ambrazas įvertintas už fundamentalius XX amžiaus lietuvių
muzikos tyrimus.
Muzikologo teigimu, premija jam yra didelis įvertinimas, o
konkrečių planų, kam skirs 30 tūkst. 400 eurų siekiančią
premiją, dar neturįs.
„Esu maloniai nustebintas, nesitikėjau, labai jau didelė
konkurencija buvo – 42 žmonės. Malonu, kad kaip tik sutampa su
ateinančiais Juliaus Juzeliūno metais, kaip tik į spaudą eina mano
stambiausia gyvenimo knyga 700 puslapių – monografija apie
J.Juzeliūną“, – pasakojo jis.
A.J.Ambrazas pasakojo, kad premiją jam atnešusią muzikologo
veiklą jis pasirinko supratęs, jog nepavyks tapti muzikantu, nes
groti pradėjo per vėlai.
„Tai čia grynas atsitiktinumas. Kai dar buvau 13 metų, mano
vyresnis brolis užsimanė mokytis muzikos, radome mokytoją, tai aš
prie kompanijos prisidėjau. Ir išlikau iki gyvenimo galo. Aš jutau,
kad į atlikėjus neišeisiu, nes per vėlai pradėjau tuo
užsiiminėti, mane vis labiau pradėjo traukti muzikologiniai dalykai
– istorijos, teorijos. Taip iš fortepijono perėjau į teoriją“,
– pasakojo muzikologas.
Jis 1952-1958 metais studijavo tuometinėje Lietuvos valstybinėje
konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija – LMTA)
fortepijono ir muzikos teorijos klasėse, 1969 metais apgynė daktaro,
1991 metais – habilituoto daktaro disertaciją.
A.J.Ambrazas yra ilgametis Lietuvos valstybinės konservatorijos,
vėliau LMTA mokslinis ir pedagoginis darbuotojas (nuo 2005-ųjų –
LMTA profesorius emeritas), 1993-2011 metais – LMTA Senato narys.
Karjeros pradžioje jis trumpai yra dirbęs Lietuvos radijo ir
televizijos komitet? muzikos redaktoriumi, dėstęs Vilniaus
valstybiniame pedagoginiame institute (dabar Vilniaus edukologijos
universitetas), dirbęs Lietuvos valstybinės filharmonijos muzikos
redaktoriumi.
Nuo 1960-ųjų A.J.Ambrazas priklauso Lietuvos kompozitorių
sąjungai, 1991-1999 metais buvo Lietuvos Mokslo tarybos narys,
1997-2004 metais – Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto
Tarybos narys.
Nuo 1967 metų jis buvo „Menotyros“ redakcinės kolegijos
narys, 1962-1977 metais – almanacho „Muzika ir teatras“
redakcinės komisijos narys, 1979-1992 metais – almanacho
„Muzika“ redakcinės komisijos pirmininkas, 1998-2007 metais –
Muzikos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius, 2000-2011 metais –
„Lietuvos muzikologijos“ redakcinės komisijos pirmininkas.
A.J.Ambrazas išleido 11 knygų, dvi iš jų – užsienio
kalbomis, paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių Lietuvos
periodiniuose ir mokslo leidiniuose, Lietuvos, Rusijos, Suomijos
enciklopedijose, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos muzikos
leidiniuose, skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse
konferencijose Švedijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje,
Rusijoje, Baltijos šalyse.
1979 metais už vadovėlį „Muzikos kūrinių analizės
pagrindai“ A.J.Ambrazui suteikta Lietuvos valstybinė premija. 2007
metais jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino
ordino Karininko kryžiumi, 2008 metais jam suteikta Vyriausybės
kultūros ir meno premija.
A.J.Ambrazo kandidatūrą Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno
premijai pristatė Lietuvos kompozitorių sąjunga.
„Tai muzikologas, komisijos akimis, aprėpęs mūsų
moderniosios valstybės šimto metų Lietuvos muzikos raidą, jos
tyrimus ir suvokimą, kokia buvo Lietuvių muzikos kultūra, plėtra,
trajektorijos, formos“, – paskelbdamas A.J.Ambrazą Nacionalinės
premijos laureatu sakė premijų komisijos pirmininkas Leonidas
Donskis.